Bus transformuojamas Goštauto gatvės administracinis kvartalas

Vyriausybė protokoliniu sprendimu įpareigojo Turto banką pradėti administracinio kvartalo Goštauto gatvėje Vilniuje vystymą. Transformuotame kvartale įsikurs valstybės įstaigos, pirmieji pastatų aukštai bus atverti visuomenei, atsiras pėsčiųjų alėja, nauja aikštė ir skveras. Projektą planuojama baigti 2028-aisis, vertė sieks beveik 170 mln. eurų, beveik visą sumą tikimasi surinkti parduodant nereikalingus pastatus.

Įgyvendinus projektą, transformuotame administraciniame kvartale iš viso bus 73 tūkst. kv. metrų ploto, kuriuose galės dirbti apie 4000 žmonių. Perkėlus įstaigas iš dabartinių energetiškai neefektyvių patalpų, kasmet būtų taupomi beveik 3 mln. eurų įstaigų išlaikymo kaštų.

„Tai ambicingas projektas, kuriuo įtvirtinamas Turto banko, kaip patikimo ir profesionalaus valstybės turto valdytojo statusas. Nors mastas didesnis, tačiau tokie projektai nėra naujiena įmonei. Turime gerų pavyzdžių mažesniuose miestuose Plungėje, Marijampolėje – kur įstaigoms moderniai įrengiamas vienas pastatas, o po miestą išsibarsčiusios prastesnės kokybės patalpos parduodamas arba išnuomojamos rinkoje. Taip kuriama pridėtinė vertė valstybei, mažėja įstaigų išlaikymo kaštai, gerėja tarnautojų darbo sąlygos“, – aiškina Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Kvartalo transformacijos projektas pradedamas atlikus išsamią galimybių studiją, kurios metu analizuotas visas Turto banko valdomas valstybės administracinio turto portfelis. Taip pat parengta kvartalo transformacijos vizija, apimanti pastatų pritaikymą, naujų pastatų statybą ir buvusių Totorių kapinių įprasminimą.

Goštauto kvartalo transformacijos projektas suskaidytas į 6 įgyvendinimo etapus. Artimiausiu metu pradedamas vieno iš komplekso statinių projektinių pasiūlymų rengimas, netrukus bus pradėti archeologiniai teritorijos tyrimai bei skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas.

„Šis kvartalas ne tik iš esmės keičia Valstybės administracinio turto portfelį ir jo kokybę, bet ir miesto veidą. Rengdami viziją bendradarbiavome su Vilniaus savivaldybe, sutarėme glaudžiai dirbti ir su Totorių bendruomene, kurios istorinės kapinės kadaise buvo šioje teritorijoje“, – sako M. Sinkevičius.

Atsivers patogios jungtys, bus įprasminta istorija

Goštauto kvartale anksčiau veikė Chemijos ir Fizikos institutai. Šiuo metu kompleksą sudaro apie 34 tūkst. kv. metrų, iš kurių užimta tik apie 40 proc. Visą kitą laisvą nugyventą turtą, į kurį įstaigos atsisako keltis dėl būklės, tenka išlaikyti valstybei.

Atliktoje galimybių studijoje siūloma kompleksą atverti visuomenei, sukurti papildomų erdvių. Komplekso vidiniame kieme numatomas viešas skveras, kuriame bus įprasmintą čia buvusios Totorių kapinės ir Sovietmečiu nugriauta mečetė. Transformuojamą kvartalą kirs pėsčiųjų alėja, sujungsianti Lukiškių gatvę su Neries krantine.

Tariantis su Vilniaus savivaldybe, numatyta, kad pirmieji pastatų aukštai bus skirti visuomeninėms reikmės – atsiras kavinės ir kita infrastruktūra. Tai taip pat užtikrins naujojo kvartalo gyvybingumą po įstaigų darbo valandų.

„Atlikom pakankamai detalią istorinę, urbanistinę, pasatų būklės, žaliųjų erdvių analizę, kurios tikslas – identifikuoti vertingus teritorijos elementus, sunykusius arba sunaikintus istorinius takus ir suprasti bendrą šios teritorijos potencialą. Kurdami viziją daug dėmesio skyrėme ne tik pastatams sklypo viduje, bet ir naujoms pėsčiųjų jungtims, darniam ir sumaniam judumui, viešųjų erdvių įvairovei, gamta grįstiems sprendimams, darbo aplinkos kokybei bei bendram kvartalo gyvybingumui“ , – aiškina administracinio komplekso teritorijos analizę, vystymo scenarijus ir viziją kūrusios įmonės mmap. („Martyno Marozo architektūra ir planavimas “) vadovas, urbanistas Martynas Marozas.

Dalies ūkinių pastatų palei Lukiškių gatvę nėra įmanoma pritaikyti, todėl juos ketinama griauti. Vietoje jų bus statomi nauji administraciniai pastatai, formuojama aikštė, atkūrus istorinę jungtį per kvartalą į krantinę ves pėsčiųjų alėja.

Didės efektyvumas, mažės išlaidos

Turto banko atlikta analizė rodo, kad įgyvendinus Goštauto kvartalo projektą, kasmet pavyktų sutaupyti beveik 3 mln. eurų patalpų išlaikymo kaštų. Įstaigos bendrai galėtų atsisakytų apie 26 tūkst. kv. m ploto, o vienam darbuotojui naujame komplekse vidutiniškai tektų 13,7 kv.m vietoje dabar tenkančių daugiau nei 20 kv. m.

„Planuojame, kad naujajme komplese įstagos galėtų gauti iki 80 proc. joms reikalingo ploto. Taip faktiškai būtų itvirtintas Vyriausybės siekis skatinti hibridinį darbą, taupant valstybės resursus“, – pasakoja Turto banko direktorius M. Sinkevičius.

Pasak M. Sinkevičiaus, projektas iš esmės išspręstų nenaudojamo biurų ploto Vilniuje problemą. Šiuo metu daugiau nei pusė Goštauto komplekso pastatų yra nenaudojami dėl prastos jų būklės ir įstaigų nenoro keltis į nugyventas patalpas.

„Tai būtų valstybės ūkiškumo pavyzdys, kai įstaigos turi tik tiek ploto, kiek joms iš tikrųjų reikia funkcijoms atlikti. Vilniuje beveik neliktų nenaudojamų administracinių valstybės patalpų“, – teigia M. Sinkevičius.

Goštauto kvartalas šiuo metu sudaro apie 10 proc. viso Turto banko valdomo nekilnojamojo valstybės administracinio turto Vilniuje.

A. Goštauto g. ir Lukiškių g. komplekso galimybių studijos prezentaciją galite rasti čia.

Projekto etapai

• 1-asis etapas. 8,63 tūkst. kv. m ploto A. Goštauto g. 11 pastato įveiklinimas (preliminari etapo vertė 16,19 mln. EUR)
• 2-asis etapas. 14,80 tūkst. kv. m ploto naujo pastato su požemine automobilių aikštele statyba (preliminari etapo vertė 36,99 mln. EUR)
• 3-asis etapas. 18,83 tūkst. kv. m ploto naujo pastato su požemine automobilių aikštele statyba (preliminari etapo vertė 47,06 mln. EUR)
• 4-asis etapas. 7,51 tūkst. kv. m ploto A. Goštauto g. 9 pastato konversija (preliminari etapo vertė 14,37 mln. EUR)
• 5-asis etapas. 9,52 tūkst. kv. m ploto A. Goštauto g. 12 pastato konversija (preliminari etapo vertė 17,85 mln. EUR)
• 6-asis etapas. 14,04 tūkst. kv. m ploto naujo pastato statyba (preliminari etapo vertė 35,09 mln. EUR)