Valstybės NT aukcionai – šviežias oro gurkšnis merdinčioje rinkoje

Nekilnojamojo turto (NT) pasiūla sostinėje šiuo metu itin menka, vienintelis šviežio oro gurkšnis rinkoje – Turto banko ir savivaldybės organizuojami aukcionai, sako NT ekspertai. Tiesa, Turto bankas šiuo metu valdo tik apie 10 proc. viso viešojo sektoriaus NT, likusi dalis priklauso atskiroms organizacijoms, bendrų standartų nėra, todėl neaišku, ar turtas išnaudojamas efektyviai.

Tokiomis mintimis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), Turto banko ir advokatų kontoros „PRIMUS“ organizuotoje diskusijoje dalijosi NT rinkos ekspertai.

„Daug kas galvoja, kad Turto bankas valdo visą valstybės nekilnojamąjį turtą, tačiau taip nėra. Mes šiuo metu esame atsakingi tik už 10 proc. valstybės NT. Likusią dalį valdo įvairiausios įstaigos, kurioms atrodo, kad to turto reikia, nors iš tiesų objektyviai suskaičiuoti, nesant standartams, sudėtinga. Nesunku paskaičiuoti, kiek biuro ploto reikia vienam darbuotojui, tas skaičius gali būti 25 kv. m., idealiu atveju 15–17 kv. m. Bet kaip paskaičiuoti, kiek ploto reikia mokslinius tyrimus atliekančioms ir kitoms netradicine veikla užsiimančioms įstaigoms“, – diskusijoje sakė Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.

Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas, sako, kad pagrindiniams NT rinkos žaidėjams Turto banko aukcionai šiandien – itin aktualūs.

„Šiandien valstybinio NT sektoriaus pasiūlos tempai yra didesni nei privataus, tad valstybė tampa viena pagrindinių žaidėjų, formuojant pasiūlos apimtis šiandieninėje rinkoje. Be abejo, turime pastabų dėl pernelyg trumpų terminų norint įsigilinti į aukcionuose siūlomus objektus bei atsiskaitymo tvarkos, dėl kylančios neapibrėžtumo rizikos: ką galiausiai pavyks įsigyti, kokios procedūros vėliau dar gali laukti – tai sumažina valstybės galimybes gauti maksimalią kainą už savo parduodamą turtą. Bet reikia pasidžiaugti, kad aukcionų procesai gerėja, kad siūloma patrauklių, potencialo turinčių objektų, kurie investuotojus tikrai domina“, – diskusijoje sakė M. Statulevičius.

Elektroninių aukcionų efektyvumas ir skaidrumas

„Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas elektroninio aukciono būdu įgauna vis didesnį populiarumą Lietuvoje. Šiam augimui didžiausią įtaką turėjo aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, smarkiai tobulėjantys technologiniai sprendimai, aukcionų skaidrumas, prieinamumas, proceso išgryninimas ir abiejų šalių interesų užtikrinimas“ – pabrėžė Ernesta Žiogienė, advokatė, advokatų kontoros PRIMUS vadovaujanti partnerė Lietuvoje.

Nepaisant augančių aukcionų skaičių ir parduodamo turto kainų, vis dar pasitaiko iššūkių, su kuriais susiduria tiek valstybinio turto pardavėjai, tiek aukcionų dalyviai. Anot advokatės, valstybinio turto pardavimas aukciono būdu yra griežtai reglamentuotas, aiškios taisyklės įrėmina abi šalis ir piktybiškų dalyvavimų aukcionuose itin sumažėję. Tačiau ginčų vis dar pasitaiko ir dažniausia jie kyla dėl informacijos apie turtą nepakankamumo, jo kokybės bei nuostolių valstybei kompensavimo, ypač dėl kainų skirtumo, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas.

Norėtų daugiau laiko

Donatas Jurevičius, statybos valdymo įmonės „Eriadas“ akcininkas, svarstė, kad investuotojams iki šiol daugiausia problemų kelia greitis ir nežinomybė.

„Vis dar pasitaiko atvejų, kai perkame iki galo nežinodami, ką gausime, kokios pastate bus kultūros paveldo vertybės. Manyčiau, kad mėnuo įsigilinimui į siūlomą objektą taip pat yra pernelyg mažas laikas“, – svarsto D. Jurevičius.

M. Sinkevičius antrino, kad problema yra žinoma, ją stengiamasi spręsti ilginant aukcionų laiką.

„Žinome šią problemą ir sprendžiame. Kai kuriuos konkursus prailginome du–tris kartus, duodame dalyviams laiko rasti finansavimą, įsigilinti į objektą, kurį parduodame. Bet matome, kad paklausa, konkurencija didelė, kainos smarkiai išauga. Kartais net ne procentais, o kartais. Mūsų tikslas yra sukurti didžiausią vertę valstybei“, – sako M. Sinkevičius.

Būtina konsoliduoti

Didžioji dalis valstybinių pastatų priklauso įvairioms švietimo įstaigoms, socialinės apsaugos sistemai. Nepriklausomų ekspertų atliktos studijos, kaip būtų galima racionaliai valdyti apie 10 mln. kvadratų valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, yra pateiktos sprendimų priėmėjams.

„Yra skaičiavimai, siūlymai centralizuoti turimą turtą vienose rankose ar bent atlikti inventorizaciją sukuriant lokalius „turto bankus“. Kol to nebus, niekas nejudės. Yra daugybė turto, kuris naudojamas neefektyviai. Mes dažnai klausiame, kam jums tiek patalpų, gal galime perimti, skelbti aukcionus ir parduoti, bet galiausiai gauname atsakymus, kad patalpos reikalingos ir naudojamos“, – kalba M. Sinkevičius.

Anot jo, valstybės įstaigų vadovai vis dar be jokių priežasčių dažnai laikosi įsikibę į turtą, kurio iš esmės jiems nereikia – išlaikomi tūkstančiai kv. m., nors tokioms patalpoms efektyviai išnaudoti reiktų bent du–tris kartus daugiau darbuotojų.

„Šiandien turime situaciją, kai didžiąją dalį valstybės turimo NT naudojame neefektyviai, nors mes su savo valdomais objektais įrodėme, kad ir efektyvumą pasiekti galima, ir pardavus nereikalingą turtą valstybei uždirbti pinigų, renovuoti nugyventus pastatus“, – teigia M. Sinkevičius.

Išskirtinis aukcionas

Turto bankas neseniai NT investuotojus informavo apie netrukus vyksiantį išskirtinį aukcioną– bus siūloma įsigyti buvusios sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos dalinio teritoriją, iš viso 20 ha žemės sklypą Kalnėnuose, Vilniuje.

Pradinė sklypo kaina – 15 mln. eurų. Sostinės Kalnėnų bendruomenei tai taip pat gera žinia – numatyta daugiau nei 4 ha valstybės žemės perduoti Vilniaus savivaldybei parkui įrengti.

Retai nekilnojamojo turto rinkoje pasitaikančio dydžio sklypas daugiabučių ir vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo statybai Kalnėnuose, Vilniuje, aukcione bus parduodamas trečiąjį šių metų ketvirtį.