Vasaros projektas „Biurauk“ parodė, kaip darbuotojai kuria darbo ir laisvalaikio balansą

„Statista“ duomenimis, praėjusių metų vasarą beveik trys iš dešimties apklaustų 11 tūkst. respondentų teigė norintys dirbti derindami profesinę veiklą su poilsiu. Išlaikyti balansą šiuo klausimu aktualu ir Lietuvos žmonėms – tokią tendenciją atskleidė šiltuoju sezonu vykęs projektas „Biurauk“. O įsivažiuoti į darbymetį lengvesniu ritmu, neskubant grįžti iš rudenėjančio pajūrio – viena naujovių, kurią pastebi siūlantieji išsinuomoti darbo vietą bendradarbystės erdvėje.

Aktualija rinkoje tapęs lankstus darbo pobūdis, išvykstant į kitą miestą ar net šalį – puikus sprendimas visiems specialistams, kurių darbo sritis tai leidžia. Šį faktą patvirtina įžvalgomis „Forbes“ pasidalijusi karjeros koučerė Luciana Paulice. 

Ekspertės teigimu, galimybė išsivaduoti iš tradicinės aplinkos ir užsiimti profesine veikla labiau įkvepiančioje aplinkoje nei biuras, derinant darbą ir laisvalaikį, yra didesnio produktyvumo ir kūrybiškumo garantas. Darbostogos taip pat skatina bendrą žmogaus gerovę, nes išlaikoma riba tarp įsipareigojimų ir asmeninio gyvenimo. 

Biurus kurorte matavosi ir valstybės tarnautojai

Panašią galimybę, dirbant su nekasdieniu vaizdu pro langą, o likusį laiką išnaudojant mėgaujantis kurortinio miesto privalumais, vasarą valstybės tarnautojams atvėrė Turto bankas. 

Išvien su startuoliu „Flanco“ buvo įkurta platforma „Biurauk“, kurioje įvairių valstybės  institucijų darbuotojai galėjo nemokamai rezervuoti darbo vietas šalies kurortuose veikiančiose bendradarbystės erdvėse. Didelė dalis siūlytų lokacijų įsikūrusios Vilniuje, tačiau dirbantieji viešajame sektoriuje buvo kviečiami rinktis ir Druskininkų „Tech Spa“, ir Klaipėdos „Lighthouse“ ar Palangos „Out of office“. 

„Valstybės tarnautojus labiausiai masino bent trumpam pasimatuoti darbą iš minėtųjų kurortų – matome, kad apie 80 proc. visų rezervacijų buvo būtent šiose šiuolaikiškose bendradarbystės erdvėse. Projektas patvirtino žmonių atvirumą naujoms patirtims, norą išbandyti neatrastas darbo erdves. Išgirdome daug atsiliepimų apie akciją, kas biuruose patiko ir kodėl. Ši informacija mums bus be galo naudinga kuriant ateities valstybinius biurus“, – dalijasi Turto banko direktorius Gintaras Makšimas.

Patirti naujovišką darbo metodą viešojo sektoriaus atstovus kvietusi platforma, anot jo, pritaikyta plėtrai ir esant poreikiui netgi galėtų tapti vieningu lankstumą praktikuojančių valstybės biurų mechanizmu. „Visgi didžiausia Turto banko ambicija nesustoti ties „Biurauk“ idėja ir generuoti naujus sprendimus, kaip prisidėti prie biurų modernizavimo ir apskritai patrauklių, šiuolaikiškų darbo modelių vystymo“, – pabrėžia G. Makšimas.

Užsisako darbo vietą net visam sezonui

Paklaustas apie darbo ir atostogų derinimo pajūryje tendencijas per paskutinius trejus metus, Palangos „Out of office“ direktorius ir bendraįkūrėjas Arvydas Plėta akcentuoja, kad bendradarbystės populiarumas smarkiai išaugo. 

„Pagrindinės to priežastys – pandemijos paskatintas nuotolinis darbas, lankstumas kaip vertybė tiek tarp ofisų darbuotojų, tiek tarp „laisvadarbių“ bei noras suderinti profesinę veiklą su poilsiu netoli gamtos. Vis ryškesnę darbostogų kryptį atspindi ir mūsų bendradarbystės erdvėje jau fiksuojami labai aiškūs klientų srautai“, –  komentuoja jis.

Anot A. Plėtos, ilgalaikių rezervacijų Palangoje skaičius taip pat auga, o tai ženklas apie darbuotojų polinkį ieškoti ilgalaikių sprendimų pajūryje. „Vertinant bendrą sezoninį užimtumą ir rezervacijų trukmę, 15 proc. jų sudarė klientų pasirinkimas naudotis lankstaus biuro privalumais nuo mėnesio iki viso aktyvaus vasaros sezono. Dažniausias pasirinkimas – vienos dienos asmeniui, toliau rikiuojasi savaitės ir trijų dienų.“ 

Padirbėti prie jūros – ir rudeniop

Didžiausias aktyvumas Palangos bendradarbystės erdvėje stebimas vasaros įkarštyje, tačiau įsibėgėjęs rugsėjis rodo, jog srautai nors ir dvigubai mažesni, tačiau bus stabilūs. „Akivaizdu, kad lietuviai linkę išnaudoti progą pradėti darbų sezoną atostogų ritmu ir, kol rudeniški orai malonūs, dar paviešėti prie jūros,“ – priduria A. Plėta.

Tuo tarpu G. Makšimas užsimena apie drąsią viziją šaliai ilgalaikėje perspektyvoje – ne vieną naują, ištisus metus veikiantį, komfortui bei lankstumui pritaikytą biurą kurortiniuose taškuose, lengvai prieinamą ir valstybės tarnautojams. Svarią prielaidą tam diktuoja įdomi statistika. 

Bendradarbystės erdvių savininkus ir pažangiai mąstančius nekilnojamojo turto profesionalus vienijančios platformos „Coworking resources“ duomenimis, 2005 m. bendradarbystės erdvių visame pasaulyje buvo vos keliolika. 2021 m. skaičius siekė 23 tūkst., šiemet jau viršija 40 tūkst. Taigi tikėtina, kad su laiku pagal poreikį nuomojamų bendrų darbo erdvių ne tik daugės, bet bus siekiama dar labiau atliepti visų darbo rinkos dalyvių lūkesčius.