Dukart daugiau Turto banko objektų bus projektuojami taikant inovatyvų modeliavimą
Statinio informacinis modeliavimas, arba BIM (angl. Building Information Modeling), vis sparčiau įsitvirtina statybos sektoriuje visame pasaulyje ir yra plačiai taikomas valstybiniuose projektuose Lietuvoje. Nuo projektavimo iki eksploatavimo, BIM suteikia galimybę efektyviau planuoti, įgyvendinti ir valdyti projektus per visą jų gyvavimo ciklą. Jau artimiausiu metu daugiau nei dvigubai išaugs Turto banko vystomų projektų, kuriuose būtų taikomas BIM modeliavimas.
„Prieš kokius 15 metų BIM daugeliui šalių atrodė kaip papildomas pliusas vystant projektus, tačiau šiandien – tai įprastas reiškinys ir valstybinis sektorius negali likti nuošalyje. Lietuvoje yra priimtas nutarimas dėl statinio informacinio modeliavimo taikymo atvejų vystant valstybinius nekilnojamojo turto (NT) projektus. Ši tvarka leidžia inovatyviau vystyti projektus, o galutinę naudą pajus mūsų patalpose įsikūrę klientai“, – sako Turto banko Turto strategijos ir plėtros departamento Plėtros skyriaus vadovas Karolis Maželis.
Tokia metodika bus pasitelkiama visuose Turto banko naujos statybos ir rekonstrukcijos projektuose, kurių vertė viršys 3 mln. Eur.
Leidžia sumažinti klaidų tikimybę
BIM taikymo privalumai yra daugialypiai – nuo efektyvesnio planavimo iki ilgalaikės išlaidų ir rangos laiko kaštų taupymo. BIM technologija leidžia modeliuoti statinį skaitmeniniu būdu dar prieš pradedant fizinį statybos procesą. Šis metodas suteikia galimybę identifikuoti galimas klaidas ir iššūkius ankstyvoje projektavimo stadijoje, o tai leidžia išvengti brangių ir laiko reikalaujančių korekcijų statybų metu.
Pasauliniai tyrimai pažymi ir tokias modeliavimo naudas kaip mažesnės projekto išlaidos, spartesnis įgyvendinimas, aukštesnė statinių kokybė bei ilgesnis jų eksploatavimo laikotarpis. BIM taip pat suteikia daugiau skaidrumo ir duomenų valdymo galimybių, leidžiančių aiškiau stebėti projekto eigą ir atlikti sprendimus, grindžiamus realiais duomenimis.
„Per pastaruosius keletą metų, taikydami BIM esame įgyvendinę 2 projektus Vilniuje. Abu pastatai jau spėjo nuskinti ir „Lietuvos BIM projektai“ apdovanojimus. Per artimiausius keletą metų planuojame įgyvendinti dar bent 5 projektus taikydami šį modeliavimo būdą. Plečiame BIM taikymo geografiją, tokiu būdu modeliuojami objektai be Vilniaus dar bus Klaipėdoje ir Kretingoje“, – pažymi K. Maželis.
Jis pažymi, kad BIM modeliavimas suteikia vientisą informaciją, kuri yra kaupiama ir yra saugoma per visą statinio gyvavimo ciklą – nuo projektavimo iki priežiūros ir galutinio likvidavimo. Pasak Turto banko atstovo, taip yra sukuriamas tarsi skaitmeninis pastato dvynys, kuris bus ypač naudingas pastato eksploatavimo eigoje.
Padės sutaupyti
Lietuvoje BIM taikymas valstybiniame sektoriuje nėra senas reiškinys. Daugelyje Europos šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Suomija, Švedija, BIM taikymas yra privalomas visuose viešųjų pirkimų projektuose jau kurį laiką. Šiose šalyse BIM standartai ir taisyklės yra įtvirtintos teisės aktuose, tad projektų organizatoriai privalo naudoti BIM nuo projektavimo iki eksploatavimo etapo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje BIM įdiegimo planas buvo inicijuotas dar 2011 m., o šiuo metu BIM naudojamas visuose valstybinės reikšmės projektuose, siekiant didesnio skaidrumo ir efektyvumo statybų sektoriuje.
Ateityje BIM perspektyvos Lietuvoje išlieka palankios, ypač valstybiniuose projektuose, kuriuose siekiama optimaliai valdyti valstybės turtą. Ilgalaikės BIM naudojimo galimybės taip pat įtraukia tvarumo ir energijos sąnaudų optimizavimo aspektus, nes BIM leidžia įvertinti statinio poveikį aplinkai dar ankstyvosiose projektavimo stadijose. Tai padeda prisidėti prie Lietuvoje ir Europos Sąjungoje keliamų tvarumo tikslų.
„Kalbėdami apie šiuolaikiškas darbo vietas ir modernius pastatus, negalime visko skaičiuoti vien tik per finansinę prizmę. Žiūrime tai kaip į investiciją, kuri leistų valstybės tarnautojams jaustis komfortiškai, o pastatas būtų ilgaamžis ir energiškai efektyvus. Finansinė BIM nauda galėtų pasimatyti ilgalaikėje perspektyvoje, turint omenyje, kad tinkamai parinktos medžiagos ne taip greit susidėvės, o technologiniai sprendimai padės sumažinti energijos sąnaudas“, – sako K. Maželis.
Per artimiausius 4 metus Turto bankas valstybinių pastatų atnaujinimui numatęs skirti apie 320 mln. eurų. Vien praėjusiais metais Turto bankas pastatų energinio efektyvumo priemonėms iš viso skyrė 3 mln. eurų, remontams – 6,3 mln. eurų. Buvo suremontuota 19,8 tūkst. kv. m ploto.
