Biurų tendencijos 2026 m.: biuras tampa patirtimi – ne vien darbo vieta 

„Vis dažniau darbuotojai biurą mato kaip darbo erdvę, o ne vien tik kabinetą su stalu ir kėde. Per pastaruosius metus kur kas didesnis dirbančiųjų dėmesys skiriamas darbo aplinkai, ergonomikai ir tvarumui“, – Gintaras Makšimas, Turto banko generalinis direktorius. Anot jo, kasmet tobulėjant technologijoms bei vis daugiau dėmesio kreipiant į tvarumą ir socialinę bei fizinę darbuotojų gerovę, artimiausiu metu didelio dėmesio sulauks biurai, kurie gali pasiūlyti tokius sprendimus. Taigi, kokie biurų privalumai bus madingiausi ir paklausiausi kitąmet?  

„2026-aisiais itin aktualūs bus tie biurai, kuriuose atsižvelgta į lankstų erdvių planavimą – mažiau fiksuotų ir daugiau nededikuotų darbo vietų, bendrų ir daugiafunkcių zonų. Taip pat svarbu ir efektyviai išnaudotas plotas, įvairesnės erdvės, universalūs biurai, kuriuos galima lengvai pritaikyti kintantiems institucijų poreikiams, – G. Makšimas. – Tvarumas ir energetinis efektyvumas taip pat svarbi dedamoji ieškant erdvių. Didesnė dalis ieškančiųjų dėmesį atkreipia į aukšto efektyvumo pastatus, kurie pasižymi mažesnėmis energijos sąnaudomis. Tai svarbu ne tik dėl mažesnių sąskaitų, bet ir dėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo. Visgi darbuotojams svarbu ne tik biuro išplanavimas bei energetinė klasė, bet ir darbuotojų gerovės puoselėjimas – kokybiškas mikroklimatas, natūrali šviesa, ergonomika, žalieji augalų kampeliai, patalpų pritaikymas negalią turintiems asmenims.“ 

Tarp atvirų erdvių ir atskirų kabinetų 

Yra poreikių, kurie išlieka stabilūs nepriklausomai nuo metų ar tendencijų.  Anot Turto banko generalinio direktoriaus, klientams visuomet svarbu, kad patalpos būtų saugios bei komfortiškos, vizualiai patrauklios. 

„Įprasta praktika tampa subalansuoti sprendimai: derinamos atviros, bendros erdvės su tylos kambariais, susitikimų ir individualaus darbo zonomis. Taip pat svarbus ir energetinis efektyvumas bei tvarumas, nes tai lemia ne tik tendencijos, bet ir ekonominiai, reguliaciniai veiksniai“, – sako G. Makšimas.  

Pasak jo, pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad organizacijos pereina nuo mąstymo „mano vieta“ prie „mano funkcija“,  o biuras skirstomas ne pagal pareigybes, o pagal veiklas: „Norėtųsi tikėti, kad ateinančiais metais dalis viešojo sektoriaus įmonių dažniau svarstys galimybes atverti nenaudojamas patalpas išorei – tikėtina, kad gali stiprėti dalijimosi praktika, kai bendros erdvės būtų siūlomos partneriams, o laikinos darbo vietos pritaikomos projektinei veiklai. Biurai jau dabar tampa organizacijos platforma, ne tik darbo vieta. Ir ši tendencija bus dar akivaizdesnė ateityje. Jau dabar matome, kad iš mados išeina kraštutiniai sprendimai. Pavyzdžiui, atviros erdvės be galimybės susikaupti ar priešingai – individualūs dideli kabinetai.“ 

Sprendžia patys darbuotojai

Monika Drigotienė, nekilnojamojo turto projektų valdymo ir įgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės „Town projects“ partnerė sako, jog pastebi, kad šiuolaikiniai vadovai atsigręžia į darbuotojus ir klausia jų nuomonės, kokiose erdvėse komanda norėtų dirbti.

„Koks bus biuras neretai sprendžia darbuotojai, o mes pasiūlome sprendimus, atitinkančius konkrečios bendrovės poreikius. Hibridinis darbo modelis niekur nedings, tačiau vadovai ieško būdų, kaip susigrąžinti komandos narius į biurus, kad darbuotojai mažiau laiko dirbtų nuotoliu. Būtent todėl investuojama į bendradarbystės erdvių įrengimą, patogesnius ir brangesnius baldus, augalus, akustinius sprendimus – visa tai daroma vardan darbuotojų komforto, – sako M. Drigotienė. – Pastebime, kad ir valstybės valdomos įmonės savo biurų komfortu nenusileidžia verslo bendrovėms, vis daugiau dėmesio skiriant darbo vietų ergonomikai ir daugiafunkcinių, kiekvieno darbuotojų poreikius atliepiančių, erdvių įrengimui.”

Biurai, kai visi darbuotojai dirba vienoje erdvėje, po truputį praranda aktualumą ir tampa multifunkcinėmis erdvėmis, sako ji.

Biuras su charakteriu 

Kad atvirų erdvių biurai be suskaidymo praranda populiarumą ir bus vis mažiau aktualūs pritaria ir interjero dizainerė Ieva Čiginskienė. Anot jos, mažiau dėmesio sulauks ir visiškai neutralios, beasmenės erdvės su vienodomis darbo vietomis: „Biuruose atsiranda spalvos, identitetas, jaukumas. Svarbūs dalykai, kurie išliks aktualūs tai kilimai, uždaresnės darbo kapsulės akustikai, jaukumą kuriantis ir nuovargį mažinantis apšvietimas, mikroorganizavimo sprendimai, pavyzdžiui, atskiros erdvės susikaupimui, skambučiams, neformaliems pokalbiams. Žmonės nori dirbti erdvėje, kuri išsiskiria emocija, tekstūra, spalva, meno objektais – biuras tampa patirtimi, o ne vien darbo vieta.“

Interjero dizainerė pastebi, jog pastaruoju metu biurai vis labiau artėja prie gyvenamųjų erdvių jaukumo, tik čia atsiranda daugiau energijos ir dinamikos.

„Biuras turi energizuoti, todėl sodresni tonai ir ryškesni dekoro elementai tampa vis populiaresni. Darbdaviai daug labiau rūpinasi darbuotojų gerove, todėl atsiranda ramybės, skaitymo, atsipalaidavimo erdvės. Matyti tendencija skolintis viešbučio estetikos principus – minkštos tekstūros, kilimai, kokybiškas apšvietimas, jaukūs laukiamieji pelno daugiau pagyrų nei šalti pilki biurai. Taip pat svarbu atliepti ir hibridinio darbo principus, todėl paklausesni biurai tampa tie, kurie yra lankstesni – turi mobilius baldus, reguliuojamus stalus, kėdes, kad kiekvienas galėtų vietą prisitaikyti sau“, – pasakoja I. Čiginskienė.

Didžiausias iššūkis – efektyvus erdvių išnaudojimas 

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, valstybės sektoriuje ypač svarbus viešųjų lėšų efektyvus panaudojimas, todėl sprendimai dažnai būna labiau pagrįsti skaičiais ir ilgalaike nauda, o ne vien mados tendencijomis. Vertinant bendrai, vienas didžiausių iššūkių visoje Europoje – efektyvus valstybės patalpų išnaudojimas.

„Tobulėjant technologijoms, hibridinis darbo modelis tapo įprasta praktika. Europos centrinio banko apklausos rezultatai rodo, kad 84 proc. euro zonos darbuotojų teigia esantys patenkinti tokiu darbo režimu.  Natūralu, kad, kai darbuotojo nėra biure, jo darbo vieta dažniausiai tuščia. Todėl Europos šalys ieško sprendimų, kaip kuo racionaliau išnaudoti valstybės biurų plotą. Pavyzdžiui, Turto banko portfelyje vienam darbuotojui tenkantis plotas šių metų pradžioje siekė 19,73 kv. m. Per pastaruosius keletą metų vienam darbuotojui tenkantį plotą pavyko sumažinti kiek daugiau nei 2 kv. m, o iki 2030 metų, pasitelkiant ir hibridinio darbo planavimo galimybę, siekiama, kad vienam darbuotojui tenkantis plotas siektų 16 kv. m. Europos patirtis rodo, kad efektyviau išnaudojamas patalpų plotas gali padėti sutaupyti ne vieną milijoną valstybės eurų ir sukurti patogesnes sąlygas darbuotojams“, – sako G. Makšimas. 

Valstybės lėšas taupyti padeda ir išmanūs technologiniai sprendimai, dažnai paremti dirbtiniu intelektu arba jam artimu veikimo principu, teigia Turto banko generalinis direktorius. Automatiškai išsijungiančios šviesos, į lauko temperatūrą reaguojančios šildymo ir vėdinimo sistemos – visa tai padeda efektyviau naudoti energijos išteklius ir užtikrinti komfortą darbuotojams.