Pastatai brangsta ne dėl priežiūros, o dėl jos stokos
Pastatai geriausiai tarnauja tada, kai jų priežiūra reguliari, o remontai – suplanuoti. Europos tyrimai rodo, kad sistemingai planuojama priežiūra gali sumažinti pastato eksploatacijos išlaidas per visą jo gyvavimo ciklą maždaug 15–25 proc. Be to, protingai suplanuotos investicijos padeda išlaikyti ir net padidinti turto vertę.
Laiku atlikta priežiūra itin aktuali eksploatuojant valstybės įstaigų pastatus, kurių dalis nėra patys naujausi ir energiškai efektyviausi. Turto banko Projektų ir priežiūros departamento direktorė Gerda Krasauskė sako, kad, pavyzdžiui, vykdant modernizacijos darbus, galima reikšmingai, t. y. apie 50–60 proc., sumažinti energijos sąnaudas, tad tuo būdu ne tik padidinti pastatų ilgaamžiškumą, bet ir taupyti valstybės lėšas.
„Gesinti gaisrus“ neapsimoka
Statybų inžinerijos bendrovės „Caverion Lietuva“ statinių ūkio valdymo paslaugų ekspertas Valentinas Jasinevičius teigia, kad dalis organizacijų prevenciją taiko nuosekliai, tačiau gajus ir manymas, kad tai – bereikalingi kaštai. Vis dėlto prevencija išties sumažina gamybos trikdžius, energijos sąnaudas ir rizikas, todėl ilgalaikėje perspektyvoje tai visada yra efektyvesnis pasirinkimas.
„Gerai prižiūrimos sistemos veikia 10–20 proc. efektyviau, o reguliari priežiūra gali pailginti įrangos tarnavimo laiką iki 40 proc. ir sumažinti skubaus remonto kaštus net kelis kartus“, – teigia ekspertas. Statinių priežiūros algoritmus jis siūlo palyginti su bet kuria kita sritimi: „Gesinti gaisrus“ nenaudinga niekada – ar tai būtų žmogaus sveikata, ar pastato priežiūra. Visais atvejais geriausia rinktis duomenų analize grįstą priežiūrą“.
Įdomu ir tai, kad per 30 metų statybos kaštai sudaro apie 42,6 proc. visų gyvavimo ciklo išlaidų, o eksploatacija ir priežiūra – apie 57,4 proc., – taip teigiama tyrime „Life Cycle Cost Analysis of an Office Building“. Todėl sisteminga priežiūra, savalaikiai remontai ir efektyvus pastato valdymas padeda mažinti ilgalaikes sąnaudas.
Nuosekli priežiūra didina turto vertę
Turto bankas operatyvią pastatų priežiūrą organizuoja centralizuotai. Tam pasitelkiama ir skaitmeninė „Granlund“ sistema – Europoje populiarus pastatų priežiūros valdymo įrankis, leidžiantis registruoti gedimus, valdyti naudotojų užklausas ir reaguoti į kasdienius pastatų eksploatacijos trikdžius.
„Didesnės apimties projektai, pavyzdžiui, modernizacija, planuojami įvertinus įvairius aspektus. Sprendimai priimami ne vien reaguojant į pasikartojančias problemas – vertinama bendra pastato techninė ir energinė būklė, pastato dydis, galimybės transformuoti erdves ir efektyviau išnaudoti naudingąjį plotą, atliepiant pastato naudotojų poreikius“, – sako G. Krasauskė.
Vien praėjusiais metais Turto bankas suremontavo ir atnaujino apie 33 tūkst. kv. m valstybės biurų ploto. Nuoseklios investicijos leido geros ir labai geros būklės objektų portfelį per pastaruosius kelerius metus paauginti kone 10 proc., taip padidinant ir valstybės valdomo turto vertę, ir energinį efektyvumą.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.
