Kaip darbo aplinka atskleidžia organizacijos požiūrį į darbuotojus?
Darbo aplinka gali daug pasakyti apie organizaciją – nuo požiūrio į darbuotojų gerovę iki gebėjimo prisitaikyti prie kintančių darbo įpročių. Turto banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad darbuotojai šiandien gerą darbo vietą vis dažniau sieja ne su kvadratiniais metrais, o su komfortu, lankstumu ir tokiu būdu sukuriama galimybe dirbti efektyviai.
2026 m. gegužę atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad net 57 proc. biuro darbuotojų optimaliu vienam žmogui tenkančiu darbo vietos plotu laiko 5–10 kv. m, o daugiau nei 15 kv. m pageidautų vos 3 proc. 40 proc. respondentų vis dar mano, kad didesnis darbo vietos plotas reiškia geresnes darbo sąlygas, nors 52 proc. su tuo nesutinka.
Verslo psichologės dr. Natalijos Norvilės teigimu, erdvesnė darbo vieta vis dar gali būti suvokiama kaip statuso ženklas, tačiau darbuotojai ją ima vertinti ne per prestižo, o per funkcionalumo prizmę.
„Didelis kabinetas nebūtinai reiškia geras darbo sąlygas, jei jame triukšminga, trūksta privatumo ar ergonomiškų sprendimų. Psichologiškai didesnė erdvė tampa vertinga tada, kai suteikia kontrolės ir privatumo jausmą“, – sako ji.
Pasak psichologės, darbuotojų savijautą šiandien labiausiai lemia ne maksimalus, o pakankamas darbo vietos plotas, taip pat akustinis komfortas, ergonomika, tinkamas apšvietimas, temperatūra ir galimybė dirbti lanksčiai. Svarbi ir darbuotojams siunčiama žinutė – darbo aplinka parodo, kaip organizacija juos vertina.
Keičiasi ne tik darbuotojų lūkesčiai, bet ir darbo erdvės. Hibridinis darbas ir galimybė dalį laiko dirbti nuotoliu keičia pačią darbo vietos sampratą. Moderniuose biuruose vis rečiau siekiama kiekvienam darbuotojui skirti kuo daugiau ploto – daugiau dėmesio skiriama skirtingoms darbo veikloms pritaikytoms erdvėms: tylos zonoms susikaupimui, susitikimų kambariams ir bendradarbiavimo erdvėms. Tai leidžia efektyviau naudoti pastatus ir kartu kurti kokybiškesnę darbo aplinką.
Į besikeičiančius darbuotojų poreikius atsižvelgiama ir modernizuojant valstybės pastatus.
„Kaip tik todėl modernizuodami valstybės pastatus orientuojamės į optimalų ir efektyvų ploto panaudojimą, kad jis tarnautų žmonėms. Tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad kokybiška darbo aplinka ir racionalus valstybės turto naudojimas vienas kitam neprieštarauja“, – sako 30-metį šiemet mininčio Turto banko Projektų ir priežiūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.
Per pastaruosius metus vienam darbuotojui Turto banko valdomuose administraciniuose pastatuose tenkantis plotas sumažėjo nuo 22 iki 18,85 kv. m. Atsižvelgiant į besikeičiančius darbo organizavimo principus ir vis plačiau taikomą hibridinį darbo modelį, iki 2030 metų šį rodiklį planuojama sumažinti iki 16 kv. m. Pasak G. Krasauskės, šie pokyčiai atspindi platesnę darbo aplinkos transformaciją – šiuolaikiniuose biuruose vertė kuriama diegiant įvairiems darbo scenarijams pritaikytas erdves, kurios padeda efektyviau bendradarbiauti, susikaupti ir užtikrinti geresnę darbuotojų patirtį.
