Darbo rinkos pokyčiai: be didesnio užmokesčio, darbuotojai šiandien prašo ir lankstesnių darbo sąlygų
Pandemija praėjo, bet nuotolinio darbo modelis iš darbdavių pasiūlymų niekur nedingo. Rinka per penkmetį pasikeitė taip, kad šiandien darbo lankstumo tikisi nemaža dalis aukštos kvalifikacijos specialistų tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbovietėse. Praėjusių metų darbdavių patirtis ir elgsenos darbo rinkoje pokyčius fiksavo ir Užimtumo tarnyba. Jos tyrimo ataskaitos duomenimis, pareiškimų dėl lankstaus darbo modelio galimybės gavo kas penktas darbdavys.
Kas antras apklausoje dalyvavęs darbdavys (53,9 proc.) pernai negalėjo rasti ar pritraukti reikiamų darbuotojų. Patys darbdaviai darbuotojų trūkumo priežastimis įvardija ir nepakankamą darbo ieškančiųjų motyvaciją bei didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio.
Nepakankamos darbuotojų motyvacijos priežastis išskiria ir patys darbdaviai – trečdalis jų fiksavo prašymus pagerinti fizines darbo sąlygas, penktadalis – dirbti nuotoliu. Dažniau prašymų dirbti nuotoliu, nei didinti darbo užmokestį, sulaukė darbdaviai, kurių darbo pobūdis leidžia taikyti lankstesnį darbo modelį, t. y. informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonės bei viešojo valdymo įstaigos.
Anot Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narės, PRIMUM ESSE direktorės Solveigos Grudienės, lūkestis dirbti hibridiniu būdu labai dažnai susijęs su tuo, ar žmogus turi patirties dirbti ne tik iš biuro. Ypač jeigu biuras nepatogioje vietoje, o darbą galima atlikti ir iš namų, taip pat sutaupyti laiko kelionėms. Tokiu atveju nuotolinio darbo modelio ir kartu darbdavio pasiūlymo vertė didėja. Reikalavimas būti darbo vietoje nekelia neigiamų emocijų ar nepatogumų tada, kai nėra tinkamų sąlygų dirbti iš namų.
„Kai kurios organizacijos deklaruoja darbą tik iš biuro, tačiau yra ir tokių, kurios sudėtingomis sąlygomis randa būdų, kaip pasiūlyti lanksčias galimybes. Pavyzdžiui, dirbantiems klientų aptarnavimo srityje numatyti keturių dienų per savaitę grafiką darbo vietoje, o penktą leisti tvarkyti dokumentaciją namuose. Ieškodami tokių sprendimų ir juos rasdami darbdaviai laimi, nes turi didesnį kandidatų pasirinkimą“, – sako ji.
Prisitaiko ir viešasis sektorius
Pasak S. Grudienės, neretai darbuotojai įvardija, kad tose įmonėse, kur leidžiama dirbti hibridiniu būdu, jie turi galimybę kasdienes užduotis atlikti produktyviau – ne tik negaišta laiko transporto spūstyse, bet ir susirinkimai paprastai būna retesni, trumpesni ir efektyvesni. Kaip pridėtinė vertė išskiriama ir galimybė kurį laiką dirbti iš kito miesto ar net iš kitos šalies.
Tokios tendencijos neaplenkė ir viešojo sektoriaus įmonių. Turto banko vidinės darbuotojų apklausos duomenimis, net 130 iš 64 proc. apklausoje dalyvavusių įmonės darbuotojų motyvuoja darbo nuotoliu galimybė. Be jos, taip pat svarbūs vadovų palaikymo ir prasmingos profesinės veiklos motyvai.
„Natūralu, kad privataus sektoriaus darbo tendencijas atspindi ir valstybės tarnautojų lūkesčiai. Prisitaikydama prie darbo modelio pokyčių, hibridinio darbo galimybę siūlo ir mūsų organizacija. Nors nuotolinį darbą vertina didelė dalis kolegų, praktika rodo, kad pavyksta rasti darbo iš namų ir biure pusiausvyrą“, – komentuoja Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas.
Papildomą galimybę dirbti lanksčiai šią vasarą Turto bankas pasiūlė visiems valstybės tarnautojams – kartu su lietuvių startuoliu „Flanco“ įkurtoje platformoje „Biurauk“ institucijų darbuotojai gali nemokamai rezervuoti darbo vietas skirtinguose biuruose Lietuvoje. Anot G. Makšimo, valstybės tarnautojų patirtys ir lūkesčiai prisidės prie Turto banko projektų, siekiant kurti rinkos tendencijas atliepiančias, patrauklias, multifunkcines ir lanksčias darbo galimybes užtikrinančius viešojo sektoriaus biurus.
Didesniu iššūkiu įvardija darbuotojų motyvaciją
Jurgitos Lemešiūtės, „People Link“ vadovaujančiosios partnerės, teigimu, dažniau laisvesnio darbo modelio pageidauja IT, apskaitos sričių specialistai. Atskiri tyrimai rodo, kad hibridinis darbas labiausiai vertinamas ne vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų moterų, gyvenančių didmiesčiuose. Tačiau pastebima, kad darbdaviai kai kuriais atvejais stengiasi darbuotojus grąžinti į biurus.
„Metų pradžioje tvirtai teigėme, kad nesiūlydami hibridinio darbo tikrai sunkiau pritraukiame kandidatų. Dabar yra darbdavių, kurie griežčiau reglamentuoja hibridinį darbą ir pageidauja, kad darbuotojai didžiąją dalį laiko dirbtų iš biuro su galimybe dirbti iš namų tik labai retai. Kandidatai ima skirti vis daugiau dėmesio kitoms vertėms – tokioms kaip karjeros galimybės, darbo užmokestis“, – pabrėžia ji.
Užimtumo tarnybos apklausti darbdaviai kaip svarbiausius žmonių išteklių valdymo iššūkius artimiausiems metams prognozuoja darbuotojų – tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų – trūkumą. Įmonės ir įstaigos didesniu ateities iššūkiu įvardija ne nuotolinio darbo organizavimą, bet darbuotojų motyvavimą ir emocinės darbuotojų gerovės kūrimą.
Anot J. Lemešiūtės, taikant bet kurį darbo modelį nepavyks atliepti darbuotojų ir paties darbdavio poreikių be geros vidinės komunikacijos. Ši taisyklė galioja tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėms, norinčioms suteikti daugiau lankstumo valstybės tarnautojams. Nemažai atsakomybės čia tenka ir patiems vadovams – skirti lygiavertį dėmesį tiek biure, tiek nuotoliu dirbantiems žmonėms.
