Daugiau nei 80 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų pritaria hibridiniam darbo modeliui

Tai, kas vos prieš kelis metus atrodė neįmanoma, šiandien tapo kasdienybe ir netgi būtinybe. Turto banko užsakymu „Spinter tyrimai“ balandžio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustųjų pritaria hibridiniam darbo modeliui. Susimąstyti apie siūlomas darbo sąlygas turi ir darbdaviai – beveik pusė visų apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad renkantis darbovietę hibridinis darbo modelis yra reikšmingas privalumas.

Vertinant pagal sektorius, hibridinio arba mišraus darbo modeliui labiau pritaria viešojo sektoriaus darbuotojai – net 83 proc. valstybės ir savivaldybių įstaigų bei įmonių darbuotojų tokį darbo modelį vertina palankiai, tarp privačiame sektoriuje dirbančiųjų pritariančių – 72 proc.

Trys ketvirtadaliai visų apklaustųjų yra girdėję hibridinio arba mišraus darbo modelio terminą bei žino jo reikšmę, tačiau tik trečdalio šių apklaustųjų (29 proc.) darbovietėse realiai taikomas toks darbo modelis. 45 proc. apklaustųjų girdėjo apie hibridinį darbo modelį, tačiau jų darbovietėje toks modelis netaikomas, ketvirtadalis (26 proc.) teigė nežinantys hibridinio darbo modelio termino reikšmės.

Hibridinis arba mišrus darbo modelis – tai lankstus darbo modelis, kuomet darbuotojai dalį laiko dirba biure, dalį namuose ar kitoje jiems patogioje vietoje. Įmonės taikančios tokį darbo modelį, jį taiko skirtingai: vienos leidžia darbuotojams laisvai rinktis, kada dirbti biure, kada – nuotoliu, kitos nustato konkrečias savaitės dienas ar darbo laiką, kuris turi būti dirbamas biure, trečios – sudaro tvarkaraštį, pagal kurį vieni darbuotojai dirba biure, kiti iš namų, po to keičiasi.

Nors šiandien tik trečdalis darbuotojų turi galimybę dirbti mišriu būdu, beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų teigia, jog renkantis darbovietę hibridinis darbo modelis jiems būtų vertingas privalumas. Toks darbo modelis svarbesnis tiems, kas dairosi į darbo vietas viešajame sektoriuje. Beveik 49 proc. valstybės bei savivaldybių įstaigų ir įmonių darbuotojų teigia, kad renkantis darbą, galimybė dirbti mišriu būdu jiems būtų reikšmingas privalumas, 29 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų nurodė, kad toks darbo modelis nėra galimas dėl jų darbo specifikos.

Hibridiniam darbo modeliui nepritaria 24 proc. visų apklaustųjų. Didžioji dalis nepritaria (56 proc.), nes nežino šio termino reikšmės, 24 proc. nepritariančiųjų nurodo, jog ne visiems darbams toks modelis gali būti taikomas. Žvelgiant pagal sektorius, privačiame sektoriuje dirbantys šią darbo specifikos priežastį nurodė dukart dažniau nei viešojo sektoriaus darbuotojai. 13 proc. mišriam darbo modeliui nepritariančių apklaustųjų mano, jog taip dirbant suprastėja darbo rezultatai, dar 5 proc. svarbu atskirti darbo ir namų erdves.

Aplinka, kuri išlaisvina

Hibridinio darbo modelio populiarumas lemia pokyčius tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus biurų rinkoje. Atsižvelgdamas į darbo rinkos tendencijas, kitų šalių valstybės turto valdytojų patirtį, Turto bankas palaipsniui diegia pokyčius valstybės valdomuose biurų pastatuose.

„Stebime, kas jau sukurta rinkoje, kokie biurų pastatai veikia, ir matome, kad žmonės daug laimingesni dirbdami aplinkoje, kuri juos išlaisvina. Tokius biurus norime sukurti ir valstybės sektoriaus darbuotojams“, – sako Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Tokios tendencijos atsispindi ir šiuo metu Vilniuje Turto banko įgyvendinamame A. Goštauto g. administracinio kvartalo transformacijos projekte bei Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pastato, Gedimino pr. 38, Vilniuje modernizacijos projektiniuose pasiūlymuose.

Rengiant valstybės biurų pastatų modernizacijos ir atnaujinimo projektus, darbo vietų skaičius planuojamas atsižvelgiant į mišrų darbo pobūdį. Numatoma sukurti visiškai naujos kokybės biurus, kur žmonės dirba labiau atvirose erdvėse, tačiau numatomi ir vienviečiai ar dviviečiai pokalbių kambariai intensyviam individualiam darbui, numatoma daugiau erdvių susitikimams, komandiniam darbui, taip pat alternatyvios darbo erdvės.

Naujos galimybės

Pats Turto bankas nuo šių metų kovo įsikūrė biure Vilniuje, kuriame yra tik 60 proc. stacionarių darbo vietų. Tai reiškia, kad dalis iš 220 įmonės darbuotojų dirba biure, dalis – iš namų ar kitų vietų, pvz.: lanko objektus, klientus ir kt.

Darbo vietas biure galima rezervuoti iš anksto per specialiai įdiegtą darbo vietų kontrolės ir rezervacijos sistemą. Atvykus spontaniškai, dirbti galima prisijungus bet kurioje laisvoje darbo vietoje. Daugiausia žmonių Turto banko biure dirba pirmadieniais–trečiadieniais, tuomet jo užimtumas siekia 60–70 proc.

„Pastebime, kad tiek nauji, tiek anksčiau dirbantys mūsų darbuotojai galimybę dirbti nuotoliniu ir hibridiniu būdu vertina kaip privalumą, be to, toks darbo būdas leido išplėsti geografiją ieškant darbuotojų“, – sako M. Sinkevičius.

Jis pripažįsta, kad nedidelei daliai žmonių, pradėjus dirbti hibridiniu būdu, kilo abejonių ir klausimų, kaip pavyks dirbti naujame biure, erdvėse, kur vienu metu dirba daugiau žmonių, buvo sudėtinga prisitaikyti prie to, kad nėra fiksuotos darbo vietos, kurią galima įsirengti pagal savo norus.

Tačiau su laiku žmonės prisitaikė ir rado sau patogų būdą dirbti, juolab, kad ir pats pastatas siūlo įvairių galimybių, nors nebeliko individualių kabinetų, tačiau darbo erdvės skirtingo dydžio, tad kiekvienas gali rasti sau patogią vietą. Pastate yra kelios pasitarimų salės ir vaikų kambarys, kuriame taip pat įrengtos dvi darbo vietos. Išskirtinis atributas bendrose darbo erdvėse – pokalbių kabinos.

„Pokyčiams viešajame sektoriuje reikia net tik drąsos, bendro susitarimo, bet ir noro būti atviresniems bei išbandyti kitokį būdą dirbti“, – teigia M. Sinkevičius.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas.