Ergonomika ir motyvacija: kiek lojalumo taškų gauna ergonomiška darbo vieta?

Ekspertų vertinimu, daugėja talentų, kurie renkasi darbdavius, investuojančius į ergonomiškos darbo vietos kūrimą. Nors Lietuvoje vis dar vyrauja gana formalus požiūris į visa apimančią ergonomiką, yra būdų, kaip šią situaciją keisti. Lietuvos ergonomikos asociacijos prezidentas doc. dr. Kazys Algirdas Kaminskas siūlo pirmiausia pradėti nuo dialogo su žmogumi.

Minėtą rinkos tendenciją patvirtina ir naujausio Turto banko užsakymu atlikto „Spinter“ tyrimo rezultatai – beveik penktadalis respondentų ergonomišką darbo aplinką nurodė kaip vieną iš svarbių darbovietės pasirinkimo kriterijų. Lyginant su panašiais tyrimais atliktais ankstesniais metais, šis rodiklis augo beveik dvigubai.

„Akivaizdu, kad pretendentų į darbo vietas lūkesčiai tampa kompleksiški – atlyginimas, papildomos naudos bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansas šiandien yra svarbiausi, bet ne vieninteliai kriterijai renkantis darbdavį. Taip atsiranda erdvės papildomai talentų motyvacijai. Todėl į valstybės tarnautojų biuro erdvių modernizavimą žiūrime plačiau – kaip į ilgalaikį organizacijos santykio su žmogumi elementą. Šis procesas nelengvas, tačiau mažais, bet nuosekliais žingsniais – įgyvendinamas“, – komentuoja Modesta Acutė, Turto banko Turto valdymo departamento direktorė.

Ergonomika darbe – daugiau nei reguliuojama kėdė

Ergonomika yra mokslas, tiriantis žmogaus darbo psichofiziologines galimybes, jų ribas ir ypatumus: nagrinėjant darbo procesą, jo tobulinimo būdus ir siekiant sukurti optimalias darbo sąlygas, kurios didintų darbo našumą, saugumą bei tausotų žmogaus sveikatą. Ergonomikos terminas pradėtas vartoti 1949 m. Didžiojoje Britanijoje, sukūrus Ergonomikos draugiją.

Doc. dr. K. A. Kaminskas įsitikinęs, kad darbdaviams derėtų prisiminti, jog tikroji ergonomika darbo aplinkoje – tai dermė tarp fizinės, psichologinės ir organizacinės darbo kokybės. Anot jo, šiuolaikiški, patogūs biuro baldai tikrai nepadės užtikrinti visapusiškos gerovės, jei kolektyve tvyro įtampa, vadovas kelia nepagrįstus reikalavimus ar nėra galimybės susikaupti.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad gerosios ergonomikos praktikos Lietuvoje dažniau matomos užsienio kapitalo įmonėse. Jose į darbuotojų poreikius žiūrima kaip į visumą: renkamas grįžtamasis ryšys, ieškoma kūrybiškų sprendimų, kaip darbo vietą pritaikyti skirtingiems žmonėms, o sprendimai tobulinami nuolat. „Ergonomika neturi būti tik formalumas dokumentuose – tai gyvas, besikeičiantis procesas, grįstas dialogu su darbuotojais“, – sako doc. dr. Kazys Algirdas Kaminskas.

Lietuvos organizacijose, pasak jo, realių pokyčių dar pasigendama – trūksta išteklių ir atsakomybės. „Biurų sektoriuje dažnai nėra aiškiai paskirto žmogaus, atsakingo už darbo vietų kokybę, o tai riboja sisteminius pokyčius. Daugiau dėmesio edukacijai ir supratimui apie ergonomikos naudą padėtų šią problemą spręsti. Dar geriau, jei investuojama ne tik į tam tikrus ergonomiškus sprendimus, bet ir tyrimus, suteikiančius gilesnių įžvalgų tinkamam jų diegimui“, – pastebi pašnekovas.

Kalbant apie aspektus, galinčius turėti įtakos darbuotojų sveikatai, doc. dr. K. A. Kaminskas pabrėžia – svarbu apgalvoti visas detales: „Pavyzdžiui, jei prie kompiuterio nėra padėkliuko riešui ar galimybės atsiremti nugara, jei žmogus ilgai dirba susikūprinęs – laikui bėgant tai duoda aiškų fizinį poveikį. Per vitrininius langus be tinkamos apsaugos gali sklisti per didelė kaitra, oro kondicionieriai – per daug atvėsinti patalpą, o prastai organizuota, triukšminga darbo vieta ilgainiui tampa ne tik diskomforto, bet ir rimtesnių profesinių ligų priežastimi.“

M. Acutės teigimu, nuoseklus bendradarbiavimas su klientais – vienas esminių Turto banko principų: „Biurų modernizavimo projektai negimsta per dieną, todėl glaudų ryšį palaikome ne tik aiškindamiesi klientų poreikius, bet ir įgyvendindami darbus. Juk natūralu, kad projekte gali atsirasti papildomų poreikių. Savo ruožtu rūpinamės, kad darbo erdvės būtų visomis prasmėmis patogios žmonėms ir atitiktų mūsų keliamus aukštus reikalavimus. Užtikrinti siekiamą kokybišką galutinį rezultatą galime tik nuolat stebėdami, kaip projektas vystomas.“

Investicijos atsiperka

Deimantė Mikalauskė, „People Link“ asocijuota partnerė, „WellbeingHUB“ padalinio vadovė, teigia, kad darbo vietos pritaikymas nebėra papildoma vertė – tai būtinybė. O darbo vietas besirenkantys lietuviai savo ruožtu neatsilieka nuo daugelio pažangių šalių.

„Įdomu tai, kad nors kandidatai darbo pokalbiuose retai tiesiogiai įvardija ergonomiką kaip lūkestį, tačiau ilgainiui diskomfortas darbovietėje dažnai pasireiškia sumažėjusiu produktyvumu ir nepasitenkinimu darbdaviu. Tyrimai rodo, kad nepatogios darbo vietos ir dėl to kylantys sveikatos negalavimai – svarbus akstinas ieškoti naujų, geresnių darbo sąlygų“, – teigia pašnekovė.

Anot D. Mikalauskės, be fizinės ergonomikos elementų, daugelis darbuotojų šiandien vis labiau vertina darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, darbo kultūrą ir emocinį komfortą – apimantį psichologinį saugumą, komandinę atmosferą ir darbdavio rūpestį darbuotojų gerove. 

„Būtent emocinės gerovės trūkumas dažnai laikomas perdegimo ir ilgalaikių sveikatos problemų priežastimi. Tvarumo principų laikymasis ir žalia darbo aplinka – taip pat vis svarbesnės temos. Darbuotojai dažniau siekia dirbti organizacijose, kurios rūpinasi ne tik pelnu, bet ir aplinkosaugos principais. Tai ypač aktualu jaunesniems žmonėms, ieškantiems darbdavių, besistengiančių būti atsakingais ir tvariais“, – pasakoja ekspertė.

Apibendrindami ekspertai sutinka, kad investicijos į ergonomiką ir kitus darbuotojų pasitenkinimą lemiančius aspektus atsiperka. Jų teigimu, darbdaviai, kurie tai supranta, ne tik pritraukia geriausius talentus, bet ir mažina darbuotojų kaitą, didina įsitraukimą. Kitaip tariant – lojalumą veikia patogumas, o patogumas prasideda nuo supratimo, kad žmogus nėra vien darbo funkcija.