Kaip taupymas gali padėti tapti laimingais?

Automobilis, apie kurį seniai svajojate, kelionė į egzotiškus kraštus ar noras turėti nerūpestingą ateitį – priežasčių taupyti yra išties daug. Vis dėlto ne visi taupo turėdami konkretų tikslą, kiti taupo vien iš atsargumo. Taupymo tema itin aktuali tapo šiais metais, kuomet energetikos išteklių kainos pakilo į neregėtas aukštumas, o kartu su jomis ėmė stiebtis prekių bei paslaugų kainos. Tačiau ką daryti, kad taupymas taptų ne prievole, bet ir sąmoningu veiksmu? Atsakymą į šį klausimą gyventojams siekiama pateikti Turto banko paskelbtos energijos taupymui skirtos iniciatyvos „putinOut“ metu.

Būtina žinoti, dėl ko taupau

Taupymas daugeliui žmonių asocijuojasi su ko nors atsisakymu šiandien, tam, kad rytoj turėtumėte daugiau. O tai daryti dažnai būna sunku. Daugelis žmonių mieliau mąsto trumpuoju laikotarpiu ir gyvena čia ir dabar. Ir iš tikrųjų, kam taupyti pinigus, kai nežinai, kas bus rytoj? Psichoterapeutas Dainius Jakučionis teigia, kad taupymas yra naudingas ir malonus tik tada, jei sąmoningai žinome, kodėl tą darome. „Neretai pasitaiko, kad žmonės taupo dėl to, kad taupytų, neturėdami jokio tikslo. Pasitaiko tokių, kuriems kelia džiaugsmą tai, kad jų sąskaitoje auga kažkoks skaičius ir jiems sunku atsisveikinti su pinigais. Jie nuolat tikrina savo banko sąskaitą, ir kai ten mato didėjantį skaičių, jie jaučia malonumą, o jei tas skaičius mažėja – jaučia nerimą“, – pasakoja D. Jakučionis.

Taupymas turėtų tapti savotišku žaidimu–malonumu – tas veikia daug labiau nei kontrolė ir gąsdinimai.

Dainius Jakučionis, psichoterapeutas

Nežinant, dėl ko taupoma, labai sunku išlaikyti motyvaciją, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi taupymas – tai vartojimo atsisakymas dabar tam, kad ateityje būtų galima sau leisti ką nors reikšmingesnio. Todėl specialistai atkreipia dėmesį, kad taupymo tikslą, ateityje trokštamą įsigyti dalyką, reikia neišvengiamai sukonkretinti.

Gąsdinimas taupyti nepadeda

D. Jakučionis pastebi, kad siekiant žmones išmokyti taupyti išteklius, labai svarbus yra švietimas, vien gąsdinimas, kas atsitiks netaupant, nepadeda, bet ir gali sukelti priešingą efektą. „Viskam, kas daroma per prievartą, norima priešintis. Be to, žmonės pavargsta būti nuolatinės grėsmės akivaizdoje. Buvo Covid-19 pandemija, dabar karas Ukrainoje, kylančios kainos. Žinoma, kai egzistuoja grėsmė, žmonės susikaupia, tačiau kai grėsmės būsena užsitęsia, resursai išsenka. Lieka pasyvumas ir tuomet žmonės nieko nedaro arba dar blogiau – daro priešingai“, – pasakoja D. Jakučionis.

Anot psichoterapeuto, žmones itin svarbu mokyti konkrečiais pavyzdžiais. Tokiu atveju neretai padeda ir skaičių kalba. „Būtina kalbėti konkrečiai, kiek sutaupysiu aš ar valstybė, jei aš turėsiu taupesnę lemputę? Kiek vandens išleisiu mažiau, jei duše prausiuosi 7 minutes, o ne 15 minučių? Kas pasikeis taupant? Tai reikia rodyti apčiuopiamais pavyzdžiais, tada žmonės ir pagalvos, tada greičiausiai ir susimąstys, kodėl taupyti verta“, – tikina D. Jakučionis.

Svarbu mokyti taupyti tiek suaugusius, tiek vaikus

Vis dėlto neretai susiduriama su problema, kai kalba pasisuka apie energijos ir išteklių taupymą viešosiose įstaigose, žmonės galvoja, kad ten viskas yra nemokama. Anot D. Jakučionio, ši problema paveldėta iš sovietmečio, kuomet vyravo įsitikinimas, kad viskas yra nemokama. „Tą mentalitetą pakeisti yra nepaparastai sunku. Vis dar vyrauja įsitikimas, kad jei kažkas priklauso valdžiai, tai reiškia visiems. Tačiau, aš manau, kad jei mes žmonėms rodytume, kad štai sutaupę kažkokioje ministerijoje ar įstaigoje, galėtumėte tuos pinigus skirti darželio renovacijai ar keliui nutiesti, manau tas suveiktų. Jei žmogus pamatys, kad jam gali tiesiogiai atsiliepti, jis stengsis tą daryti“, – pasakoja D. Jakučionis pridurdamas, kad ne visi žmonės gali abstrakčius dalykus suvokti, todėl konkretūs pavyzdžiai yra tiesiog būtini.

Prsichoterapeuto manymu, konkretūs pavyzydžiai yra geriausias būdas išmokyti taupyti ir vaikus. „Vaikai mokosi tik iš pavyzdžio. Nėra taip, kad vaikui pasakei ir jis daro. Jei tai padaroma kaip žaidimas, sužaidybinimas, jei taip darysim, tai kažkas atsitiks, tada tas suveikia. Jei duodamas atpildas už elgesį, vaikas norės tą elgesį daryti. Nes kai žmonėms parodo, kokia iš to nauda, tada jie tiki“, – tikina D. Jakučionis.

Įpročiai prasideda nuo mažų dalykų

Taupyti yra prasminga visiems, o tiems, kuriems nesiseka tą daryti, gali padėti ir paprasti triukai. Vienas iš tokių – nedidelę dalį pinigų atsidėti į atskirą sąskaitą, kuri nebūtų susieta su mokėjimo kortele. Tokiu atveju reikia įdėti gerokai daugiau pastangų tam, kad tie pinigų būtų panaudoti, t. y. reikia persivesti pinigus į sąskaitą, kuri susieta su kortele. O tai priverčia susimąstyti, ar tikrai to reikia.

D. Jakučionio manymu, taupymas turėtų tapti savotišku žaidimu–malonumu – tas veikia daug labiau nei kontrolė ir gąsdinimai. Taigi, nors taupyti ir nėra lengva, tačiau būtina žinoti, kad taupymas gali padaryti jus laimingesniais. Taupymas leidžia retkarčiais pasilepinti, geriau pasiruošti nenumatytiems finansiniams atvejams, galų gale – prisideda prie žemės išsaugojimo ateities kartoms.