Tarp daugiausiai NT atsisakiusiųjų – valstybės įmonės ir ministerijos

Tarp daugiausiai nekilnojamojo turto atsisakiusių valstybės įstaigų 2020-aisiais – ministerijos ir valstybės įmonės, rodo valstybės turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto bankas duomenys. Iš viso per metus įvairios valstybės institucijos perdavė Turto bankui  kaip nereikalingus 575 objektus, kurių bendras plotas sudaro 128 tūkst. kv. m.

Per 2020-uosius daugiausiai nekilnojamojo turto atsisakė valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija. Įmonė atsisakė net 236 objektų, kurių bendras plotas sudaro 17,5 tūkst. kv. m.  53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. m, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Trečia pagal perduotų objektų skaičių yra Sveikatos apsaugos ministerija. Ji Turto bankui perdavė 38 objektus, kurių plotas sudaro 12,2 tūkst. kv. m.

„Nekilnojamojo turto judėjimas dažnai atspindi reformas, kurios vyksta organizacijose – ne veltui tarp lyderių atsisakant perteklinio nekilnojamojo turto yra valstybės įmonės ir įvairios švietimo įstaigos. Naudojamo turto racionalizacija padeda tvarius pagrindus įstaigų veiklai, todėl džiugu, kad vis daugiau valstybės institucijų kartu su organizaciniais pokyčiais įgyvendina ir turto efektyvinimo programas“, – sako Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.

Valstybės įmonės Registrų centras, kuri pernai Turto bankui perdavė kaip nereikalingus 24 objektus bendru 4727 kv. m. plotu, generalinis direktorius Saulius Urbanavičius sako, kad sprendimas atsisakyti perteklinio turto buvo priimtas atlikus valdomo turto analizę.

„Įgyvendindami struktūrinius pokyčius šalia kitų tikslų siekiame ir racionalaus valstybės turto panaudojimo ir sąnaudų, reikalingų turto išlaikymui, optimizavimo. Atlikę įmonės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto analizę, išsigryninome, koks turtas yra būtinas įmonės funkcijoms įgyvendinti, ir išskyrėme tuos objektus, kurių įmonė gali atsisakyti. Visą nenaudojamą turtą perdavus Turto bankui, įmonės valdomo turto plotas per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu“, – sako S. Urbanavičius.

Tarp aktyviausiai atsisakiusių perteklinio turto išsiskiria įvairios švietimo įstaigos. Pavyzdžiui, Turto bankui perduota Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos 10 objektų, kurių bendras plotas sudaro kiek daugiau nei 13 tūkst. kv. m. Iš Vilniaus kolegijos perimta 12 objektų, kurių bendras plotas – 11 tūkst. kv. m. Nemažai turto atsisakė ir kitos švietimo įstaigos: Marijampolės kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Smalininkų technologijų ir verslo mokykla. Tos aktyvus švietimo įstaigų turto atsisakymas susijęs su jų tinklo optimizacija.

„Žinant, kad metinis 1 kv. metro išlaikymo vidurkis yra apie 15 eurų, Turto bankui perėmus ir pardavus nenaudojamą turtą, sugeneruojamos ne tik pardavimo pajamos, tačiau ir sutaupoma apie 2 mln. Eur išlaikymo sąnaudų. Kiekvieno nenaudojamo kvadratinio metro atsisakymas leidžia prisidėti prie racionalesnio valstybės finansinių išteklių panaudojimo. Todėl labai svarbu, kad valstybės turto valdytojai, kasmet atlikdami nekilnojamojo turto inventorizaciją, ir identifikavę nereikalingą, perteklinį ar nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kreiptųsi į Turto banką dėl tokio pobūdžio nekilnojamojo turto perėmimo procedūrų organizavimo“,  – sako Algirdas Stumbrys, Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento vadovas.

Bendrai įstaigos aktyviausiai atsisakinėjo gyvenamosios, transporto, įvairių pagalbinių patalpų, taip pat mažino naudojamą administracinį plotą. Iš viso per 2020-iuosius Turto bankui nekilnojamojo turtą perdavė 47 įstaigos, kurių bendras plotas sudarė 128 tūkst. kv. m, o turto vienetų skaičius – 575.

Nekilnojamasis turtas, kurio atsisako institucijos kaip perteklinio, yra parduodamas viešojo aukciono metu, o už jį gautos lėšos pervedamos arba į valstybės biudžetą, arba naudojamos valstybės nekilnojamojo turto projektams. Valstybės turtas pardavinėjamas aukcionų sistemoje www.evarzytines.lt , o jo pardavimu rūpinasi Turto bankas.

Pernai metais Turto bankas organizavo 1542 aukcionus valstybės turtu, kurių metu parduota 562 nekilnojamojo turto objektai. Valstybė už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 19,51 mln. Eur pajamų.