Turto bankas imasi globoti medžius „netyčiukus“
Turto bankas pradeda iniciatyvą, kuria siekiama išsaugoti kuo daugiau „ne vietoje“ išaugusių medžių. Šie medžiai, augantys prie valstybės viešųjų pastatų bei parduodamų objektų bus užfiksuoti, o atėjus laikui – persodinti į naujas tinkamesnes vietas.
Pirmoji medžių „netyčiukų“ išsaugojimo akcija surengta Klaipėdoje. Turto banko darbuotojai, patariami profesionalaus arboristo, iškasė ir persodino planuojamo teismų pastato Klaipėdoje, Kauno g. 8, sklype savaime išaugusius medelius. Jie persodinti prie kitų Turto banko Klaipėdoje valdomų pastatų.
Kauno gatvėje esantis sklypas per daugelį metų yra apaugęs krūmais, invazinių rūšių augmenija, kurią reikia pašalinti tam, kad būtų galima įvertinti sklype augančių brandžių medžių būklę. Prieš imantis sklypo tvarkymo, želdynuose identifikuoti tinkami persodinimui jauni medeliai, kurie ir buvo persodinami akcijos metu.
Tai ir mūsų savanorystės išraiška ir kelio rodymas įvairiuose sprendimuose, tiek projektuojant, tiek vykdant valstybės pastatų statybas bei pastatų modernizavimo projektus
Ernestas Česokas, laikinasis Turto banko vadovas
Šiuo metu yra paskelbtas būsimo Klaipėdos teismų pastato, į kurį 2026 m. turėtų persikelti Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, architektūrinis konkursas. Ruošiantis būsimam rangos darbų konkursui, sklype augantys brandūs medžiai bus įvertinti. Priklausomai nuo pasiūlyto architektūrinio sprendimo, svarstoma galimybė dalį jų perkelti. Specialistų skaičiavimu vienas brandus medis per metus gali įsisavinti nuo 20 iki 40 kg CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Tai ir mūsų savanorystės išraiška ir kelio rodymas įvairiuose sprendimuose, tiek projektuojant, tiek vykdant valstybės pastatų statybas bei pastatų modernizavimo projektus“,– apie iniciatyvą sako laikinai Turto banko vadovo pareigas einantis Turto banko Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas.
Turto bankas jau prieš kurį laiką pradėjo vertinti ir žymėti medžius, augančius prie ketinamų parduoti valstybei nereikalingų objektų. Pasak E. Česoko, toks vertinimas suteikia daugiau aiškumo tiek galimiems pirkėjams, tiek vietos bendruomenėms – augmenija jau būna sužymėta, dokumentuota ir dėl jos ateityje, tikėtina, kils mažiau ginčų.
„Augmeniją Turto banke suprantame kaip pridėtinę vertę – tiek bendruomenėms, tiek pastatui, tiek sklypui. Pradedama „netyčiukų“ globa yra aiškus krypties parodymas, vedantis į daug didesnius ir svarbius tvarumo krypties sprendimus“, – teigia E. Česokas.
Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m. administracinės paskirties valstybės turto. Iš viso įvairios Lietuvos institucijos valdo apie 9 mln. kv. m. nekilnojamojo turto.
Valstybės įmonė šiuo metu vykdo 11 viešųjų pastatų modernizacijos projektų, kurių bendra vertė siekia 150 mln. eurų. Modernizacijos projektai finansuojami parduodant valstybei nereikalingą, energetiškai neefektyvų turtą.
Kasmet modernizuojant valstybės turtą, atsisakant nereikalingo ploto, diegiant modernias sistemas ir tiekiant žaliąją energiją pastatams viso Turto banko nekilnojamojo turto portfelio CO2 emisija mažėja apie 10 proc.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas.
