Už lango – šaltukas, biure – tropikai? Gydytoja paaiškino, kodėl šaltuoju sezonu svarbiau ne šiluma, o balansas

Šaltuoju metų laiku kūnas per dieną patiria ne vieną temperatūrų šuolį: šaltis lauke, šiluma biure, vėl šaltis pakeliui namo. Tačiau didžiausias diskomfortas neretai slypi ne už lango, o patalpose. Netinkama biuro temperatūra gali daryti įtaką produktyvumui ir mažinti energiją, o išsausėjęs oras gali tapti ir sveikatos sutrikimų priežastimi.

Komfortiška darbo aplinka – tai ne tik sienos, stalai ar ergonominės kėdės, bet ir mikroklimatas – tinkamai sureguliuota temperatūra, subalansuota drėgmė bei oro kokybė.

Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė pastebi, kad tai ypač svarbu valstybės sektoriuje, kur pastatai daugeliu atvejų skaičiuoja ne vieną istorijos puslapį: „Senesniuose administraciniuose pastatuose mikroklimato valdymas tampa ne tik komforto, bet ir efektyvaus turto valdymo klausimu – su komfortu susiję elementai lemia ne tik darbuotojų patogumą, bet ir daro tiesioginę įtaką energijos sąnaudoms bei bendram pastatų efektyvumui“.

Šilčiau ne visada geriau

„Affidea Lietuva“ šeimos gydytoja Monika Tuklerienė sako, kad optimali temperatūra patalpose žiemą turėtų siekti 18–22 laipsnius pagal Celsijaus skalę.

„Šie skaičiai nustatyti remiantis fiziologinėmis organizmo funkcijomis. Esant tokiai temperatūrai kūnas lengviausiai palaiko vidinę temperatūrą be papildomo streso. Kai patalpose būna 24–26 °C, organizmas jau turi dirbti, kad atsivėsintų – gali padidėti kraujospūdis, prakaitavimas“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, kai patalpose per šilta, rečiau atidaromi langai, gali didėti anglies dvideginio (CO₂) koncentracija, o tai tiesiogiai veikia budrumą bei gebėjimą susikoncentruoti – atsiranda mieguistumas, galvos skausmas ar vadinamasis smegenų rūkas, kuomet mąstymas pastebimai sulėtėja.

Palaikyti oro drėgmę

Šaltuoju sezonu lauko oras natūraliai turi mažiau drėgmės. Jį sušildžius patalpose, santykinė oro drėgmė dar labiau sumažėja – neretai nukrenta žemiau 30–35 procentų. Kai drėgmė nukrenta žemiau 40 proc., greičiau išsausėja akių ir nosies gleivinės. Atsiranda gerklės perštėjimas, sausas kosulys, gali dažnėti kraujavimas iš nosies.

„Rekomenduojama patalpose palaikyti 40–60 proc. santykinį oro drėgnumą. Tokiame intervale oda ir gleivinės neišsausėja, tačiau kartu nesudaromos palankios sąlygos pelėsiui ar dulkių erkutėms. Be to, šiame diapazone geriausiai funkcionuoja kvėpavimo takų gleivės ir gleivinės plaukeliai – pirmoji mūsų gynybos linija nuo infekcijų“, – pabrėžia M. Tuklerienė.

Ar išeitis – kondicionierius?

M. Acutė pastebi, kad pasitaiko atvejų biuruose, kai žmonės, norėdami daugiau šilumos ar manydami, kad toks šildymo būdas bus efektyvesnis ir greitesnis, temperatūrai patalpoje pakelti naudoja kondicionierius.

„Skirtingų sistemų naudojimas vienu metu gali dar labiau pakenkti oro kokybei – kuo daugiau šilumos šaltinių, tuo labiau išgarinama drėgmė. Be to, svarbu suprasti, kad pagrindinė kondicionierių funkcija, visgi, yra vėsinimas. Šildymas valstybės valdomuose administraciniuose pastatuose tiekiamas dažniausiai kita – centrine šildymo sistema“, – sako M. Acutė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad oro sausėjimo problema aktuali ne tik žiemą: šiltuoju metų laiku intensyviai vėsinant patalpas kondicionieriais taip pat gali mažėti drėgmės lygis, todėl svarbu stebėti mikroklimatą ir subalansuoti vėsinimo sprendimus su vėdinimu bei drėgmės kontrole.

Kas kelias valandas –  vėdinti patalpas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad vienas iš būdų siekiant užkirsti kelią gripo ir kitoms kvėpavimo takų infekcijoms – reguliarus patalpų vėdinimas.

Sveikas patalpų mikroklimatas yra vienas pagrindinių šiuolaikiškų darbo erdvių atributų, todėl jis turi būti valdomas sistemiškai – ne pagal pojūtį, o vadovaujantis aiškiais rodikliais, sako M. Acutė:

„Svarbiausia – balansas: temperatūra, oro kokybė ir drėgmė. Dėl to modernizuojamuose ir naujesniuose Turto banko valdomuose pastatuose diegiame centralizuotai valdomas inžinerines sistemas ir pastato valdymo sprendimus, kurie leidžia stebėti bei reguliuoti šildymą ir vėdinimą pagal nustatytus rodiklius, pavyzdžiui, temperatūrą. Tai padeda išvengti situacijų, kai patalpose per šilta, bet tuo pačiu trūksta gryno oro. Taip pat, įvertinę pastatų būklę ir galimybes, diegiame pastatų automatizacijos sprendimus, kurie padeda užtikrinti optimalią patalpų temperatūrą ir reguliuoti ją atsižvelgiant į oro sąlygas.“

Ji pažymi, kad net jei pastatuose yra įrengtos modernios vėdinimo sistemos, reguliarus gryno oro įleidimas iš lauko yra geras sprendimas. Tačiau, pasak M. Acutės, langas neturėtų būti praviras kiaurą dieną.

Mikroklimatas biuruose – pagal naują darbo realybę

Anot M. Acutės, vien tik modernios įrangos nepakaks, jei pats pastatas neefektyvus, todėl svarbus energinis pastato pagrindas – sandarumas, šilumos nuostolių mažinimas ir tinkamai parinkti inžineriniai sprendimai. „Vien įdiegti modernią įrangą neužtenka – jei pastatas nesandarus ir praranda šilumą, komfortą užtikrinti kainuoja gerokai daugiau. Todėl modernizuodami biurus siekiame užtikrinti optimalių energijos sąnaudų ir komforto balansą“, – pažymi ji.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į hibridinio darbo realybę: kai biurų užimtumas kinta, šildymo ir vėdinimo režimai turi atitikti faktinį patalpų naudojimą. Anot jos, jei mažiau naudojamos erdvės šildomos ar vėsinamos taip pat intensyviai kaip pilnai užimtos, energijos sąnaudos be reikalo didėja.