Valstybės kontrolierius: biudžetinės įstaigos nemotyvuotos sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto plotą ir išlaidas jo priežiūrai
Valstybės kontrolės pranešimas spaudai
- VĮ Turto bankas centralizuotai valdo 0,96 mln. m2 valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, kurio 39 proc. yra blogos būklės. Jo atnaujinimui 2025–2034 m. VĮ Turto bankas planuoja skirti 591,7 mln. eurų.
- Nekilnojamasis turtas būtų valdomas efektyviau, jeigu valstybės įstaigos ir institucijos būtų motyvuotos optimizuoti naudojamą plotą ir išlaidas jo priežiūrai.
- Padidinus pajamas iš laisvo valstybės nekilnojamojo turto komercinės nuomos ar pardavimo, galima būtų sparčiau gerinti centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto būklę.
Valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį valdo VĮ Turto bankas, gali būti valdomas efektyviau ir generuoti didesnes pajamas, kurios būtų naudojamos nekilnojamojo turto atnaujinimui, rodo Valstybės kontrolės audito „VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas“ rezultatai.
VĮ Turto bankas 2024 m. valdė 955,3 tūkst. m2 valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Didžiąją dalį (76,8 proc., arba 733,7 tūkst. m2) šio turto sudaro administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Siekiant sumažinti valdymo ir priežiūros sąnaudas, VĮ Turto bankui keliamas tikslas optimizuoti valdomą turtą, užtikrinant, kad jo būtų tiek, kiek reikia valstybės funkcijoms atlikti. VĮ Turto bankas iki 2024 m. pabaigos administracinės paskirties nekilnojamojo turto plotą sumažino 12,1 proc., o iki 2034 m. šio turto plotą siekia sumažinti iki 475,6 tūkst. m2 (t. y. sumažinti 35 proc., palyginti su 2024 m.).
„Nors VĮ Turto banko suplanuoti nekilnojamojo turto ploto mažinimo rodikliai pasiekti ir viršyti, tačiau dalis biudžetinių įstaigų, besinaudojančių VĮ Turto banko valdomomis patalpomis, vis dar turi erdvės optimizuoti užimamą plotą“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Pasak jo, siekiama, kad administracinės paskirties nekilnojamojo turto objektų plotas, tenkantis vienam darbuotojui, neviršytų 10 m2. Tačiau 2024 m. net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą. „Audito metu buvo nustatyta atvejų, kai vienam darbuotojui tenkantis plotas siekdavo 20 ar 30 m2. Paplitus hibridiniam darbo modeliui potencialo optimizuoti valstybės institucijų užimamą plotą yra, tačiau trūksta tiek organizacijų sąmoningumo ir noro tai daryti, tiek valstybės motyvavimo“, – pabrėžia valstybės kontrolierius.
Šiuo metu 39 proc. centralizuotai valdomo valstybei priklausančio nekilnojamojo turto yra blogos būklės. VĮ Turto bankas siekia, kad tokios būklės šio turto būtų ne daugiau nei 15 proc., todėl turto atnaujinimo projektams 2025–2034 m. planuojama skirti 591,7 mln. Eur. Skaičiuojama, jog užtikrinus, kad 85 proc. valdomo turto būtų geros būklės, jo priežiūros išlaidas būtų galima sumažinti apie 7,3 mln. eurų kasmet. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad šiems ambicingiems tikslams pasiekti būtinas didelės dalies esamų nekilnojamojo turto objektų atnaujinimas ir naujų objektų vystymas.
Optimizuojant centralizuotai valdomą valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą siekiama ne tik mažinti išlaidas turto valdymui, priežiūrai ir išlaikymui, bet ir generuoti papildomas pajamas, skatinti investicijas į turto atnaujinimą ir didinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą. Vienas pagrindinių būdų šiai valstybės įmonei generuoti papildomas pajamas – komercinė nuoma. Įmonė deklaruoja, kad siekia didinti pajamas, gaunamas iš komercinės nuomos, tačiau kol kas nėra sukurta turto nuomos strategija, o pajamos, gaunamos iš šio segmento, mažėja: 2021–2023 m. pardavus dalį nuomai tinkamo nekilnojamojo turto pelnas, gaunamas iš komercinės nuomos, sumažėjo 55 proc. (nuo 835,85 tūkst. iki 375,9 tūkst. eurų).
Valstybės kontrolės rekomendacijose pabrėžiama, jog, norint užtikrinti efektyvų centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymą, valstybės institucijos turėtų būti skatinamos mažinti naudojamą nekilnojamo turto plotą, o VĮ Turto bankas – nustatyti pagal pirmumą didžiausią grąžą generuojančius turto atnaujinimo projektus ir juos vykdyti laiku bei neviršijant numatyto biudžeto.
