Lietuvoje statomo ministerijų miestelio modelį pritaikė dar vienas Europos miestas

Vilniuje po kelerių metų iškilsiantis ministerijų miestelis – ne vienintelis toks Europoje. Osle panašus kvartalas pradėtas statyti dar 2021 metais. Miestelyje įsikurs visos šalies ministerijos, išskyrus Gynybos. Kvartalo projektas turi nemažai panašumų su sostinės Goštauto gatvėje Turto banko vystomu lietuviškuoju analogu.

Pagal planą norvegų projekte numatoma nugriauti tris didelius pastatus, du rekonstruoti bei pastatyti dar penkis naujus didelius pastatus. Visus juos ketinama sujungti tiltinėmis jungtimis virš žemės. Energija visus juos aprūpins jūros vandens elektrinė.

„Kvartalas vystomas kaip ori, ilgalaikė, graži ir draugiška vieta. Projektas gali būti vertinamas kaip miesto remonto forma. Šiandien vietovei būdingas nenuoseklus vystymasis, kuriame mažai dėmesio skiriama miesto gyventojams ir judėjimo modeliams. Dabar vyriausybinis kvartalas bus sujungtas su likusia miesto dalimi“, – skelbia projekto vystytojai.

Kvartale veiks kavinė, biblioteka, bus įkurtas parkas, aplinka, pritaikyta dviratininkams.

Projektas vyksta trimis statybos etapais. Pagal planą naujasis ministerijų kvartalas Osle turi būti baigtas 2030 m.

Ministerijų miestelio statybos šiuo metu yra vienas didžiausių nekilnojamojo turto projektų Norvegijoje. Skelbiama, kad jo tikslas yra viešojo sektoriaus darbuotojams suteikti saugias ir geras darbo vietas, o apleistą teritoriją atnaujinti taip, kad ji būtų atvira ir žalia vieta, kurią galėtų lankyti ir miestiečiai.

Identiškas modelis Lietuvoje taikomas vystant sostinės Goštauto gatvės ministerijų miestelį.

Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius, teigia neabejojantis, kad lietuvių ir norvegų taikomą viešojo sektoriaus administravimo modelį netrukus perims ir kitos šalys.

„Manau, kad panašiu keliu greitai pasuks ir daugiau šalių. Po skirtingas miestų vietas ar net po skirtingus miestus išsimėtę svarbiausi viešojo sektoriaus įstaigų biurai tikrai nepadeda kurti efektyvesnės valdymo sistemos, kainuoja brangiau. Be to, daugelis senų administracinių pastatų yra visiškai nepritaikyti patogiam darbui“, – sako Turto banko vadovas.

Renkasi hibridinio darbo modelį

Tiek norvegai, tiek lietuviai ministerijų miesteliuose renkasi hibridinį darbo modelį ir įrengia mažiau darbo vietų, nei yra darbuotojų.

Norvegijos ministerijų miestelio plane numatyta, kad darbo vietų skaičius turi atitikti 75 proc. darbuotojų skaičiaus, t. y. 75 darbo vietos tenka 100 darbuotojų.

Kita vertus, su nedidelėmis posėdžių salėmis, susitikimų kambariais ir pan. visada bus vietos visiems darbuotojams, jei jų lankomumas yra 100 proc.

Naujuose Oslo ministerijų miestelio pastatuose vienam darbuotojui nustatytas 23 kv. m ploto limitas.

Tokį patį modelį, tik su dar mažiau darbo vietų 100 darbuotojų Lietuvoje taiko ir Turto bankas. Toks pats modelis taip pat bus vystomas ir Goštauto gatvės ministerijų miestelyje, netrukus ir keliose ministerijose.

Turto bankas šių metų kovo mėnesį įsikūrė biure Vilniuje Žvėryno mikrorajone, kuriame yra tik 60 proc. darbuotojų skirtų stacionarių darbo vietų. Dalis iš 258 įmonės darbuotojų dirba biure, dalis namuose ar bet kur kitur, kur jiems patinka ir jaučiasi labiausiai motyvuoti bei produktyviausi.

Anot M. Sinkevičiaus, tiek organizacijų vadovai, tiek skirtingas funkcijas vykdantys darbuotojai per pandemiją suprato, kad visus darbus sėkmingai nudirbti gali ir nesėdėdami biure.

„Tiek Turto banko, tiek norvegų pavyzdys rodo, kad taikant hibridinį darbo modelį tikrai nereikia tiek biurų patalpų ploto. Kai Turto banko biure darbo vietų skaičių sumažinome iki 60 proc., nebuvo nė vieno atvejo, kad net ir spontaniškai atvykę darbuotojai nerastų vietos dirbti. Matau vien pliusus ir siūlyčiau daugelio tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus administracijų pasekti šiuo pavyzdžiu“, – kalba M. Sinkevičius.

Beje, darbo vietas Turto banko biure didesnio užimtumo dienomis galima rezervuoti iš anksto – daugiausia žmonių biure būna savaitės pradžioje.

Turto bankas skaičiuoja, kad taikant hibridinį darbo modelį viešajame sektoriuje, centralizuotai valdomuose biuruose, kasmet galima būtų sutaupyti nuo 3 mln. iki 6 mln. eurų.

Turto bankas ir toliau palaipsniui diegs pokyčius valstybės valdomų biurų patalpose. Vilniaus A. Goštauto gatvėje įkursiantis ministerijų miestelis bus puikus to pavyzdys – biurai jame bus pritaikomi būtent hibridiniam darbo modeliui. Lygiai tas pats numatyta ir Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pastato, Gedimino pr. 38, Vilniuje modernizacijos projektiniuose pasiūlymuose. Viešasis sektorius, kuris daug metų buvo kaltinamas dėl neefektyviai valdomo nekilnojamojo turto, pradės rodyti pavyzdį privačiam verslui.

Viso Goštauto gatvės ministerijų miestelio projekto preliminari vertė – 170 mln. eurų. Projektas finansuojamas parduodant neefektyvų valstybės turtą. Pasak Turto banko vadovo, pardavus Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų pastatus tikimasi gauti apie 40 mln. eurų.

Anot M. Sinkevičiaus, šios sumos pakaktų pirmojo etapo statybos darbams, užtikrintų vėlesnių etapų finansavimo pradžią.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas.