2021-aisiais daugiausiai NT atsisakė valstybės įmonės ir viešosios įstaigos

2022-03-28

Tarp daugiausiai nekilnojamojo turto atsisakiusių valstybės įstaigų 2021-aisiais – valstybės valdomos įmonės ir švietimo sektoriaus viešosios įstaigos, rodo valstybės turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko duomenys. Iš viso per 2021 metus 37 valstybės įstaigos Turto bankui  perdavė 203 objektus, kurių bendras plotas sudaro 57 tūkst. kv. m.

„Nekilnojamojo turto atsisakymas atspindi sistemines reformas bei pokyčius, vykstančius organizacijų viduje. Valstybės įmonės ir viešosios įstaigos peržiūri savo veiklą, procesus, įgyvendina organizacinius pokyčius, kartu siekia atsakingai ir racionaliai naudoti valstybės turtą, optimizuoti jo priežiūrai tenkančias išlaidas. Įvertinę, kiek ir kokio nekilnojamojo turto reikia veiklai vykdyti, perteklinio – atsisako. Turto bankas, siekdamas efektyvaus valstybės turto valdymo, sveikina ir skatina šį procesą“, – sako Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.   

Per 2021-uosius daugiausiai nekilnojamojo turto pagal plotą atsisakė AB „LTG Infra“. Bendrovė atsisakė 22 objektų, kurių bendras plotas sudaro 15,4 tūkst. kv. m. Didžiausias objektas iš visų objektų, kurių institucijos atsisakė 2021 m., – buvusi pagrindinė LTG būstinė Mindaugo g. 12, Vilniuje (11,9 tūkst. kv. m.). Ilgalaikėje perspektyvoje Mindaugo g. 12 esančiame pastate planuojama įkurdinti tas įstaigas, kurios šiuo metu įsikūrę jų poreikių neatitinkančiose ar blogos būklės patalpose, taip pat patalpose, esančiose Turto bankui nepriklausančiuose pastatuose, įstaigas išsibarsčiusias skirtingose Vilniaus miesto vietose.

Antroji tarp daugiausiai turto perdavusių – Viešoji įstaiga Elektrėnų profesinio mokymo centras, atsisakęs 7,5 tūkst. kv. m. Trečia pagal atsisakytą plotą yra Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio rengimo centras, atsisakęs 6,7 tūkst. kv. m. Tuo tarpu pagal perduotų objektų skaičių nepavejami išlieka Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kuri per 2021-uosius atsisakė 52 objektų, kurių bendras plotas sudarė 3,8 tūkst. kv. m.

Tarp aktyviausiai atsisakiusių perteklinio turto išsiskiria įvairios švietimo įstaigos, kurių tinklas optimizuojamas. Be aukščiau nurodytų  Elektrėnų profesinio mokymo centro ir Panevėžio profesinio rengimo centro, Turto bankui perduoti 7 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro objektai, kurių bendras plotas sudaro beveik 4,7 tūkst. kv. m. Iš Šiaulių profesinio rengimo centro perimti 6 objektai, kurių bendras plotas sudaro 2,3 tūkst. kv. m. Nemažai turto atsisakė ir kitos švietimo įstaigos: Mažeikių politechnikos mokykla, Klaipėdos valstybinė kolegija, Viešoji įstaiga Kretingos technologijos ir verslo mokykla, Marijampolės kolegija, Veisiejų technologijos ir verslo mokykla.

„Valstybės institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės valdančios valstybės nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, kiekvienais metais atlikdamos nekilnojamojo turto inventorizaciją, ir nustačiusios nereikalingą, ar savo funkcijų atlikimui nebenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą, siekdamos racionalaus jo panaudojimo, turi jį perduoti Turto bankui“, – sako Algirdas Stumbrys, Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento vadovas.

Bendrai įstaigos aktyviausiai atsisakinėjo transporto, įvairių pagalbinių patalpų, taip pat mažino naudojamą administracinį plotą.

Valstybės nekilnojamasis turtas, kurio atsisako institucijos kaip perteklinio, ir kurio negalima panaudoti kitų valstybės institucijų nekilnojamojo turto poreikio tenkinimui, teisės aktų nustatyta tvarka parduodamas viešojo aukciono būdu, o už jį gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą, arba naudojamos valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti. Valstybės turtas pardavinėjamas sistemoje www.evarzytines.lt , o jo pardavimu rūpinasi Turto bankas.

Pernai metais Turto bankas organizavo 1 244 valstybės nekilnojamojo turto aukcionus, kurių metu parduoti 596 nekilnojamojo turto objektai. Valstybė už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 50,81 mln. Eur pajamų.