Triukšmas biure: neišvengiama darbo atvirose erdvėse kaina ar prasto planavimo pasekmė?
Atviro tipo biurai jau seniai tapo įprasta darbo aplinkos dalimi – jie leidžia lanksčiau išnaudoti erdvę, lengvina bendradarbiavimą ir geriau atliepia hibridinio darbo modelį. Tačiau kartu sukelia ir vieną darbuotojų dažnai minimą problemą – nuovargį dėl nuolatinio aplinkos triukšmo. Triukšmą slopinančios ausinės – greičiau individualus, o ne sprendimas iš esmės.
„Didžiausia klaida, kurią daro organizacijos, – bandymas vienoje erdvėje sutalpinti visas veiklas. Kai vieni darbuotojai tuo pačiu metu dalyvauja nuotoliniuose susitikimuose, kiti diskutuoja komandoje, o treti mėgina susikaupti prie sudėtingų užduočių, triukšmas tampa ne atsitiktiniu fonu, o nuolatiniu trikdžiu. Dėl to šiuolaikinis biuras vis dažniau planuojamas kaip skirtingų funkcijų visuma su nededikuotomis darbo vietomis, o ne viena universali erdvė“, – komentuoja trisdešimtmetį švenčiančio Turto banko Projektų ir priežiūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.
Anot jos, tokią logiką svarbu taikyti ir praktiškai – įrengti ne tik bendras darbo zonas, bet ir erdves skirtingiems darbo tipams. Tai gali būti, pavyzdžiui, tylos zonos susikaupimui, mažesni kabinetai keliems žmonėms, bendradarbiavimo erdvės bei individualios garsą slopinančios pokalbių būdelės.
Remiantis „Workplace Noise Statistics 2026“ apibendrintais duomenimis, apie 69 proc. darbuotojų yra nepatenkinti triukšmo lygiu darbo vietoje. Didžiausią poveikį daro kalbos triukšmas – pašaliniai pokalbiai trukdo susikaupti, o po pertrūkio susikaupimui atkurti gali prireikti iki 23 minučių.
Triukšmas veikia ne tik produktyvumą, bet ir savijautą – didina stresą, nuovargį ir mažina motyvaciją. Tyrimai rodo, kad net ir santykinai nedidelis – apie 10 decibelų – triukšmo padidėjimas gali sumažinti produktyvumą maždaug 5 procentais.
„Triukšmas biure nėra tik komforto klausimas – jis tiesiogiai veikia darbuotojų efektyvumą, galimų klaidų skaičių ir emocinę būseną . Dėl šios priežasties kuriame subalansuotas darbo erdves, derinančias bendradarbiavimo zonas ir tylos reikalaujančios darbo vietas“, – sako G. Krasauskė.
Įtakos triukšmo lygiui turi ir darbo vietų tankis. Kuo daugiau žmonių vienu metu dirba vienoje erdvėje, tuo didesnė tikimybė, kad triukšmas taps problema. Todėl, anot G. Krasauskės, verta iš anksto apmąstyti ne tik apie biuro įrengimą, bet ir jo naudojimą – hibridinis darbo modelis leidžia reguliuoti užimtumą, o išankstinė darbo vietų rezervacija padeda išvengti per didelių apkrovų.
Biuras keičiasi kartu su darbuotojų lūkesčiais
Turto bankui akustinių sprendimų įprastai tenka ieškoti atnaujinant senus administracinius pastatus, ir tai iš esmės keičia žaidimo taisykles. „Jei naujame pastate akustika gali būti suplanuota nuo nulio, tai atnaujinant senesnius statinius tenka taikytis prie esamų konstrukcijų, patalpų aukščio, langų išdėstymo ar inžinerinių sistemų. Reikia nepamiršti ir už lango esančio transporto keliamo triukšmo, kuris pastato atnaujinimo metu taip pat gali reikšmingai sumažėti įstačius naujus langus ir pagerinus pastato techninę būklę“, – pripažįsta G. Krasauskė.
Būtent todėl atnaujinamuose biuruose ypač svarbus kompleksinis požiūris. Vien tik akustinės medžiagos ar pertvaros problemos neišspręs, jei nebus apgalvotas erdvių išdėstymas, žmonių srautai ir realūs darbo įpročiai ir pan. Turto banko užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad keičiasi ir pačių darbuotojų lūkesčiai. Darbuotojai tikisi ne tik stalo ir kėdės, bet ir erdvių, kuriose galima susikaupti, pasitarti, pailsėti ar tiesiog trumpam pakeisti aplinką. Kai biuras šių poreikių neatliepia, triukšmas dažnai tampa pirmuoju signalu, kad erdvė veikia ne taip, kaip turėtų.
