Dažniausiai užduodami klausimai

Turto bankas šiuo metu valdo apie 700 tūkst. kv. m. administracinių patalpų visoje Lietuvoje, kuriose yra įsikūrusios įvairios valstybės įstaigos ir institucijos. Pusė šio administracinio turto yra Vilniuje, o didžioji dalis yra prastos (F ir žemesnės) energetinio naudingumo klasės. T.y. tokį turtą išlaikyti brangu, jis nėra efektyvus ir nebeatitinka šių dienų standartų.  Taip pat senos statybos pastatuose itin neefektyviai išnaudojamas plotas – vyrauja koridorinė sistema, plačios laiptinės ir kitas nenaudingas plotas. Atlikus administracinio kvartalo konversiją ir čia perkėlus dalį ministerijų bei įstaigų Vilniuje, bus galima atsisakyti beveik 90 tūkst. kv. metrų ploto, tarnautojas bus sukurtos šiuolaikiškos darbo sąlygos, nauji ir renovuoti pastatai atitiks A+ energetinę klasė, miestiečiams bus atvertos papildomos viešosios erdvės. Valstybė ir mokesčių mokėtojai patirs ir finansinę naudą – bus taupomi įstaigų išlaikymo kaštai.

Preliminari viso projekto kaina siekia apie 170 mln. eurų. Projektas bus įgyvendinamas etapais. Baigus vieną etapą į pastatus bus perkeliamos institucijos, atlaisvinamas plotas parduodamas ir taip finansuojami kiti projekto etapai. Turto banko vertinimu, atlaisvinus ir pardavus neefektyvias patalpas Vilniaus miesto centre bus gauta apie 150 mln. eurų pajamų. Patalpos bus parduodamos viešuose aukcionuose, todėl tikėtina, kad planuojama gauti pinigų suma didės.

Baigus kvartalo konversiją iš viso Vilniuje bus atsisakyta beveik 90 tūkst. kv. m. neefektyvaus ploto, o kasmet vien dėl sumažėjusių įstaigų išlaikymo kaštų mokesčių mokėtojai sutaupys apie 3 mln. eurų.

Ministerijų miestelio vystymas suplanuotas etapais. I-ojo etapo pabaiga planuojama 2025 m. Į pastatą adresu Goštauto g. 11 įsikels pirmosios trys ministerijos – Susisiekimo, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos. Iki ministerijų įsikėlimo ketinama atlikti nereikalingų statinių griovimą, kad pirmiesiems naujakuriams būtų kuo mažiau nepatogumų. Visą projektą ketinama baigti vystyti 2028 metais.

Turto bankas siekia glaudžiai bendradarbiauti su klientais – ministerija darbuotojams rengtos ekskursijos į šiuolaikinius biurus, rodytos galimos darbo vietų alternatyvos. Taip pat rengta ministerijų darbuotojų apklausa, kūrybinės dirbtuvės. Visa surinkta apibendrinta medžiaga pridėta prie architektūrinio-urbanistinio konkurso sąlygų architektams. Su ministerijų darbuotojais toliau bus tariamasi ir vėlesniais projekto etapais – rengiant techninius projektus, kurie apspręs konkrečias darbo vietas, jų skaičių, bendrąsias erdves ir t.t. Turto bankas siekia sukurti ministerijų darbuotojų lūkesčius, darbo specifiką atitinkančias, šiuolaikiškas darbo vietas.

Parkavimo vietų skaičius bus užtikrintas  išpildant  galiojančių teisės aktų reikalavimus.  Automobilių vietų poreikis paremtas skaičiavimais atliktais remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentele. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais: 2017-12-20 sprendimu Nr. 1-1312 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos, kompensavimo už papildomai įrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašo ir sutarties formos tvirtinimo“ bei 2021-07-14 sprendimu Nr. 1- 1083 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“.

Vadovaujantis 2021-07-14 sprendimu Nr. 1-1083 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“, A. Goštauto g. administracinio kvartalo teritorija patenka į zoną Nr. 2, miesto centras, kurioje minimalus leidžiamas automobilių vietų skaičių nustatantis koeficientas – 0,5.

Ministerijų miestelio projektas vystomas atsižvelgiant į naujausias privačių biurų rinkos tendencijas, kintantį darbo organizavimo modelį ir ateities prognozes. Turto bankas palaiko glaudžius ryšius su giminingomis įmonėmis ir institucijomis visoje Europoje. Projektas pavasarį pristatytas Europos partnerių konferencijoje Vilniuje, sulaukė teigiamų atsiliepimų.

Vilniuje po kelerių metų iškilsiantis ministerijų miestelis – ne vienintelis toks Europoje. Osle panašus kvartalas pradėtas statyti dar 2021 metais.

Bus siūlomi skirtingi sprendiniai: vienvietės kabinos, telefonu pokalbių budelės, tylos (darbo susikaupimo zonos), susitikimo kambariai, baldų sprendiniai su akustinėmis sienelėmis ir kt.

Projektuojama, tik mažesne apimtimi ir kitomis priemonėmis nei iki šiol buvo įprasta.

– skirtingas darbo erdvių sukūrimas, leis darbuotojui keisti savo darbo vietą priklausomai nuo darbo pobūdžio;

– alternatyvios erdvės gali būti pritaikytos specifinėms darbo užduotims arba poilsiui

– sukurtos darbo erdvės bus paskirstytos  pagal departamentus/darbo specifiką

Turto bankas aktyviai konsultuojasi su Vadovybės apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentu ir kitomis institucijomis dėl saugumo priemonių ir kitų projekto aspektų, kurie nėra vieši. Taip pat kvartale yra išlikusi erdvi slėptuvė ekstremaliems atvejams, kurią ketinama atnaujinti ir pritaikyti institucijų poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad į ministerijų miestelį neketiname perkelti ministerijų, kurioms taikomi papildomi saugumo reikalavimai– Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Turto bankas ir dabar centralizuotai valdo ministerijų pastatus, todėl yra neblogai susipažinęs su ministerijų veikla ir ypatumais, keliamais reikalavimais patalpoms. Siekiant, kad ministerijų miestelis atitiktų tarnautojų lūkesčius, Turto bankas glaudžiai bendradarbiauja su institucijų atstovais – rengiamos ekskursijos į privačius šiuolaikiškus biurus, apklausos darbuotojams, kūrybinės dirbtuvės. Ateityje, pereinant į konkrečių pastatų projektavimą, šį bendradarbiavimą ketinama dar labiau aktyvinti.

Turto bankas siekia, kad konvertuojamame kvartale darbo sąlygos ir aplinka tarnautojams būtų šiuolaikiška, atitiktų lūkesčius ir kviestų bendradarbiauti. Dabartiniai ministerijų pastatai yra energetiškai neefektyvūs, reikalaujantys investicijų. Ministerijų miestelyje visi pastatai sieks A+ energetinę klasę, bus kuriamos patrauklios bendros erdvės, viešosios erdvės, paslaugų paketas tarnautojams, atsižvelgiant į jų poreikius. Tarnautojai bus aprūpinti naujais baldais, stacionarios darbo vietos bus aprūpintos reguliuojamo aukščio stalais, projektuojamos daiktadėžės/spintos asmeniniams daiktams laikyti.  Taip pat ministerijų miestelyje atsiras įvairių papildomų erdvių – dviračių saugyklos, sporto salės, maitinimo paslaugos ir pan.

Taip. Planuojamos patalpos/erdvės tokiems kūriniams eksponuoti.

Pirmosios ministerijos pasirinktos pagal pastatų energinį efektyvumą ir išnaudojamo ploto efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad visos ministerijos turės tik joms dedikuotas, t.y. tik joms skirtas darbo erdves. Taip pat svarbu pažymėti, jog įgyvendinus projektą ministerijos bus vienoje vietoje, todėl bendradarbiauti pagal sritis bus dar patogiau, nei yra dabar.

Planuojamos skirtingų funkcijų erdvės, atsižvelgiant į ministerijų darbo specifiką – numatomos stacionarios darbo vietos po 2-6 darbuotojus kabinete, bendros erdvės susitikimams, pokalbių būdelės vienam asmeniui, bendros susirinkimų/poilsio zonos.

Visos ministerijos turės joms dedikuotas darbo erdves-aukštus. Kai kurios erdvės planuojamos bendram dalijimuisi – pvz susitikimų salės ant stogo terasos, dviračių saugyklos, sporto salės ir pan.

Turto bankas šiuo metu valdo apie 700 tūkst. kv. m. administracinių patalpų visoje Lietuvoje, kuriose yra įsikūrusios įvairios valstybės įstaigos ir institucijos. Pusė šio administracinio turto yra Vilniuje, o didžioji dalis yra prastos (F ir žemesnės) energetinio naudingumo klasės. T.y. tokį turtą išlaikyti brangu, jis nėra efektyvus ir nebeatitinka šių dienų standartų.  Taip pat senos statybos pastatuose itin neefektyviai išnaudojamas plotas – vyrauja koridorinė sistema, plačios laiptinės ir kitas nenaudingas plotas. Atlikus administracinio kvartalo konversiją ir čia perkėlus dalį ministerijų bei įstaigų Vilniuje, bus galima atsisakyti beveik 90 tūkst. kv. metrų ploto, tarnautojas bus sukurtos šiuolaikiškos darbo sąlygos, nauji ir renovuoti pastatai atitiks A+ energetinę klasė, miestiečiams bus atvertos papildomos viešosios erdvės. Valstybė ir mokesčių mokėtojai patirs ir finansinę naudą – bus taupomi įstaigų išlaikymo kaštai.  

Preliminari viso projekto kaina siekia apie 170 mln. eurų. Projektas bus įgyvendinamas etapais. Baigus vieną etapą į pastatus bus perkeliamos institucijos, atlaisvinamas plotas parduodamas ir taip finansuojami kiti projekto etapai. Turto banko vertinimu, atlaisvinus ir pardavus neefektyvias patalpas Vilniaus miesto centre bus gauta apie 150 mln. eurų pajamų. Patalpos bus parduodamos viešuose aukcionuose, todėl tikėtina, kad planuojama gauti pinigų suma didės.  

Baigus kvartalo konversiją iš viso Vilniuje bus atsisakyta beveik 90 tūkst. kv. m. neefektyvaus ploto, o kasmet vien dėl sumažėjusių įstaigų išlaikymo kaštų mokesčių mokėtojai sutaupys apie 3 mln. eurų.  

Administracinio kvartalo konversija planuojama 6-ais etapais. Pirmąjį projekto etapą (pastato Goštauto g. 11 pritaikymas 3 ministerijų veiklai) planuojama baigti 2025 m. I ketv. Visą projektą planuojama baigti 2028 m. pradžioje. 

Kvartalo konversija planuojama laikantis kelių pagrindinių principų: siekiama atverti naujas erdves miestiečiams, atkurti istorines miesto jungtis, pirmuosius pastatų aukštus padaryti atvirus ir pasiekiamus visiems. 2023 m. liepos mėnesį bus skelbiamas atviras tarptautinis architektūrinis konkursas, į kurio užduotį bus įtraukiamos ne tik pagrindinės minėtos sąlygos, bet ir ministerijų ir įstaigų bendruomenės, bei vilniečių pastabos (rengiamos apklausos). Architektūrinio konkurso nugalėtojas bus skelbiamas 2024 m. rudenį, tuomet ir paaiškės, kaip galutinai atrodys kvartalas.  

Goštautos g. administracinis kvartalas yra įsikūręs istorinėje vietoje, kurios ištakos siekia XV a. Čia būta Lietuvos totorių gyvenvietės, kuri vadinosi Totorių Lukiškėmis. Pats pavadinimas kilo nuo čia 1500 m. gyvenusio totoriaus Lukos. 1559-1567 m. Lukiškės priklausę Izmailui ir Tahatarui Kurmaševičiams – Lukos anūkams. 1631 m. Lukiškėse buvo 32 totorių namai ir 192 gyventojai, 1715 m. – 39 šeimos, 1777 m. – 97 gyventojai totoriai. Dabartinėje Lukiškių aikštėje XV a. ir vėliau totoriai ganė arklius. Prieš keletą metų atlikdami Lukiškių aikštės rekonstrukciją archeologai surado totoriškų strėlių antgalių ir moteriškus papuošalus. 

Totorių Lukiškės buvo pakankamai didelės – tai teritorija nuo šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios iki pat dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo pastato. Iki šiol išliko nenugriautas vienintelis totorių namas Lukiškių gatvėje, kuriuo šiuo metu mokykla, kuri taip pat yra buvusių Totorių Lukiškių teritorijoje, šalia kalėjimo.  

Sovietmečiu Totorių Lukiškės buvo sunaikintos: 1968 m. sugriauta mečetė, o jos vietoje pastatytas Puslaidininkių fizikos institutas, kartu sunaikintos ir kapinės.  

Pastatų komplekse, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, toliau buvo vykdoma mokslinė veikla, o įrengus modernias patalpas Saulėtekyje, kvartalas perduotas valdyti Turto bankui. Šiuo metu dalis patalpų yra pritaikyta šiuolaikinėms reikmėms, juose veikia valstybės institucijos, tačiau didesnioji dalis patalpų yra tuščios ir nudėvėtos.  

Šiuo metu kvartale jau dirba apie 1000 darbuotojų, šis skaičius didės apie keturis kartus. Vilniaus mieste yra kur kas didesnių administracinių kvartalų ir su didesniais eismo iššūkiais miestas čia nesusiduria.  

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ministerijų pastatai yra centrinėje miesto dalyje, tad koreguosis eismo srautas, tačiau jis į centrinę miesto dalį ir iš jos nedidės.  

Tai pat bus glaudžiai bendradarbiaujama su Vilniaus miesto savivaldybe dėl komplekso prieigų patoginimo. Kvartalas bus atviras visuomenei, per jį eis pėsčiųjų alėja, numatomas patogus susisiekimas viešuoju transportu, bus įrengta dviračių saugykla, paspirtukų pakrovimo stotelės. Tarnautojai bus skatinami naudotis nuosavo transporto alternatyvomis.  

2018-aisiais metais buvo paskelbtas viešasis atviras pirkimas „Vyriausybės miestelio investicinio projekto parengimo paslaugos“. Šiame pirkime dalyvavo 6 dalyviai, o nugalėjo jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė susidedanti iš UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Solid Real“.  Sutarties vertė – 47,2 tūkst. eurų. Konsorciumas savo ekspertų sąraše nurodė Martyną Marozą kaip ekspertą, kurio pajėgumais ir kvalifikacija bus remiamasi rengiant investicinį projektą (urbanistinę dalį).

Ministerijų miestelio projektui užstrigus svarstymuose, Turto bankas, siekdamas įveiklinti tuščius pastatus A. Goštauto gatvėje, nesant politinio sprendimo čia kelti ministerijas, savo ruožtu atliko galimybių vertinimą, kuris leistų atsakyti, ar pastatus verta atnaujinti, nepaisant to, kokie klientai čia būtų įkelti. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Goštauto kvartalas Turto banko portfelyje Vilniuje sudaro didžiausią laisvo ploto dalį (valstybei kainuoja išlaikyti nenaudojamus pastatus). Vertinant aplinkybes, M. Marozas pasitelktas kaip ekspertas, jau dirbęs prie A. Goštauto kvartalo ir aplinkinių teritorijų. Sudaryta sutartis dėl „Komplekso A. Goštauto g. išeities duomenų analizės ir scenarijų“. Taip pat įvertinta tai, kad M. Marozas, Turto banko žiniomis, dirbo prie Šnipiškių kvartalo Vilniuje urbanistinės vizijos rengimo, bei vadinamojo Verslo trikampio pertvarkymo projekto. Visi šie objektai yra šalia A. Goštauto administracinio kvartalo.

Parengus scenarijus, jie pristatyti Finansų ministerijos ir Vyriausybės atstovams. Susipažinus su kvartalo vystymo galimybėmis, Turto banko paprašyta pateikti vizualizacijas ir detalesnius skaičiavimus, kaip galėtų būti išvystas kvartalas vienu konkrečiu pasirinktu scenarijumi. Tam dar kartą, tęsiant bendradarbiavimą pasirinkta MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“, su kuria, atlikus mažos vertės pirkimą, sudaryta sutartis dėl urbanistinės vizijos vystymo plano parengimo, t. y. pirmuoju etapu išanalizuoti duomenys ir pasiūlyti scenarijai, o vėliau išvystytas vienas scenarijus.

Turto bankas negalėjo iš anksto įvertinti darbų apimties bei politinės valios pokyčių, todėl nebuvo pagrindo ir galimybės kompleksiškai pirkti kvartalo studijos.

Pirkimas paskelbtas taikant dinaminę pirkimo sistemą (DPS) VP-722 Administracinės paskirties pastatų projektų parengimo paslaugos. Prie šios sistemos gali jungtis visi pageidaujantys tiekėjai. Šiuo metu šioje dinaminėje pirkimų sistemoje yra 12 tiekėjų, kurie visi gavo kvietimus dalyvauti pirkime. Kvietimai per DPS teikti pasiūlymus pirkime VP-1661 Pastatų Goštauto g. 11, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos tiekėjams išsiųsti 2022 m. gruodžio 30 d. Pasiūlymus, remiantis įstatyme numatytais terminais, paprašyta teikti iki 2023 m. sausio 9 d. Gauti du pasiūlymai. Antroje vietoje liko įmonė „Atamis“ su didesne kaina.

Sutartis su laimėtoju pasirašyta 2023 m. sausio 19 d. Sutarties su „Do Architects“ vertė 80 tūkst. eurų. Sutartį galima rasti čia.

Vyriausybė sprendimą dėl A. Goštauto g. administracinio kvartalo vystymo koncepcijos priėmė 2023 sausio 18 d., o vieno pastato remonto projektinių pasiūlymų pirkimas paskelbtas 2022 m. gruodžio 30 d. Turto bankas kryptingai dirbo, kad Vyriausybė pritartų viso kvartalo konversijos projektui, tačiau net tuo atveju, jei būtų priimtas neigiamas sprendimas, šiuo metu tuščias pastatas esantis Goštauto g. 11, Vilniuje būtų remontuojamas ir pritaikomas administracinei paskirčiai. Kviečiant dalyvauti viešame pirkime visiems dalyviams suteikta vienoda informacija, o tuo metu Vyriausybės sprendimo dar nebuvo. A. Goštauto g. 11, Vilniuje pastatas būtų buvęs vystomas kaip atskiras projektas, tačiau eigoje tapo sudedamąją komplekso konversijos projekto dalimi – 1-uoju kvartalo vystymo etapu.

Turto bankas organizuos viešą pirkimą dėl projektuotojo parinkimo tolimesniam projektavimo etapui (techniniam darbo projektui parengti). Pagal pasirašytą sutartį projektuotojas „Do Architects“ Turto bankui kartu su projektiniais pasiūlymais perleis ir autoriaus turtines teises į visą projektinę dokumentaciją ir (arba) jos pavienes dalis, suteiks teisę disponuoti kūriniais ir kitaip realizuoti turtines teises. Siekiant, kad „Do Architects“ neturėtų konkurencinio pranašumo būsimame pirkime ir siekiant pirkime užtikrinti tiekėjų konkurenciją, vadovaujantis VPĮ 27 str. 3 d. bus nustatytas pakankamas, protingas pasiūlymų pateikimo terminas, kuris leistų ir projektinių pasiūlymų nerengusiems tiekėjams susipažinti su pirkimo medžiaga ir pateikti pasiūlymą pirkime.

Taip. Tokį pirkimą ketinama skelbti 2023 m. balandžio pabaigoje/gegužės pradžioje, kai bus suderinti ir pateikti projektiniai pasiūlymai.

Parkavimo vietų skaičius paskaičiuotas išpildant  galiojančių teisės aktų reikalavimus.  Automobilių vietų poreikis paremtas skaičiavimais atliktais remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentele. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais: 2017-12-20 sprendimu Nr. 1-1312 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos, kompensavimo už papildomai įrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašo ir sutarties formos tvirtinimo“ bei 2021-07-14 sprendimu Nr. 1- 1083 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“.

Vadovaujantis 2021-07-14 sprendimu Nr. 1-1083 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“, A. Goštauto g. administracinio kvartalo teritorija patenka į zoną Nr. 2, miesto centras, kurioje minimalus leidžiamas automobilių vietų skaičių nustatantis koeficientas – 0,5.

Pritaikius koeficientą, viso numatoma įrengti 100 automobilių stovėjimo vietų, iš kurių iki 30 % iškeliama prie A. Goštauto g., tarp gatvės raudonųjų linijų (30 parkavimo vietų). Iš viso sklype projektuojamos 70 automobilių stovėjimo vietų.

Be to, po naujai planuojamais statyti statiniais numatomas požeminės automobilių aikštelės, taigi minimalūs keliami reikalavimai bus netgi viršyti.

Siekiant įvertinti, kas yra geriau, Turto bankas parengė investicinį projektą, kuriame buvo išanalizuoti visi galimi variantai – nauja statyba, naujo pastato įsigijimas, nuoma rinkoje. Ekonomiškai naudingiausias variantas – modernizuoti (atnaujinti) esamą pastatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tvari statyba (rekonstruojant, renovuojant, remontuojant) statinius išskiria kur kas mažiau CO2, nei naujų statinių statyba.

Pastatą planuojame atnaujinti (modernizuoti), t.y. reiškia, kad projekto rengimo metu numatoma ieškoti  efektyvių projektinių sprendinių ir nenaudingą plotą paversti naudingu. Atnaujintas pastatas bus taupus, modernus,  funkcionalus ir atviras visuomenei. Taip pat, pagal Finansų ministerijos patvirtinimą normatyvą, atnaujinant pastatus vienam darbuotojui turi tekti 17 kv. m., statant naujus – 14 kv.m. A. Goštauto g. kvartalo atveju, vienam darbuotojui tenka iki 13 kv. m. , tai reiškia, kad mes atnaujindami seną pastatą viršijame net naujam statiniui keliamus reikalavimus. Tikslus darbo vietų skaičius paaiškės suderinus projektą su būsimais klientais – ministerijomis.

Bus skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas visam kompleksui. Tikimasi, kad jis bus paskelbtas 2023 m. liepos mėnesį. Architektūrinį konkursą organizuos konkursą laimėjusi Lietuvos architektų sąjunga. Pirmasis projekto etapas įgyvendinamas paraleliai, siekiant paspartinti visą projektą. Pirmojo etapo projektiniai sprendiniai turės būti priderinti prie bendros architektūrinės vizijos. Pirmuoju etapu ketinama į suremontuotą pastatą iškelti tris ministerijas, o jas perkėlus atsilaisvinęs turtas bus parduodamas ir leis finansuoti tolimesnį viso komplekso vystymą.