Teritorijos reikšmė ir istorija
XIV a. manoma, kad šiuo laikotarpiu Lukiškėse pradeda kurtis pirmieji Lietuvos totoriai. Būtent dėl to ši vieta dar vadinta Totorių Lukiškėmis arba Totorija.
Manoma, kad vietovės pavadinimas kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą.
Totoriai saugojo Vilniaus prieigas, vertėsi daržininkyste, pasistatė čia mečetę, įrengė kapines.
XVI a. prasideda Lukiškių, kaip prekybinės vietos su Kaunu ir Karaliaučiumi, istorija – tai Vilniaus uostas, upės pakrantėje išsidėstę pirklių sandėliai.
1655 m. rusams užėmus Vilnių, Lukiškės smarkiai ištuštėjo, taip pat pasitraukė ir nemažai totorių, dalis jų priėmė katalikybę.
1866–1867 m. totorių mečetė buvo perstatyta: kūginės formos pastatas tapo panašus į gyvenamąjį namą, tačiau maldos namai buvo prastai prižiūrimi ir pamažu išnyko. Mečetė trumpam buvo atnaujinta tarpukariu.
1952 m. sovietų valdžios sprendimu mečetė buvo uždaryta, čia įkurtas sandėlis. 1962-aisiais priimtas sprendimas ir ją, ir kapines griauti miesto rekonstrukcijos tikslais.
1969 m. mečetė nugriauta, o totorių kapinės sunaikintos.
1969 m. pastatytas Puslaidininkių fizikos institutas.
Šiuo metu Turto bankas ieško galimybių efektyviai išnaudoti valdomą A. Goštauto g. administracinį kompleksą. Siekiam pritaikyti pastatus bei teritoriją ne tik valstybės institucijų veiklai, bet ir visuomenės reikmėms, kartu siekiama įamžinti istorinį šioje vietoje gyvenusių totorių palikimą.
Turto banko užsakymu atlikti istoriniai ir archeologiniai tyrimai bei paskelbta Vilniaus Lukiškių totorių senųjų kapinių vietos žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita.